Kazimiero Simonavičiaus universitetas suteikia galimybę studentams tęsti savo studijas užsienyje, atlikti praktiką, susipažinti su įvairių šalių ir kultūrų atstovais, ir taip praplėsti akiratį.

Alina Usinovič
Organizacinės inovacijos ir vadyba

2019 m. Slovakija (Erasmus+ praktika)

Nors ji dar net neįpusėjo, bet jau galiu drąsiai sakyti, jog Erasmus+ stažuotė Slovakijoje yra vienas iš geriausių mano sprendimų! Šioje šalyje teko lankytis ne kartą, tačiau gyventi ir dirbti čia yra visiškai kitokia patirtis negu atostogauti. Be galo džiaugiuosi atradusi praktikos vietą, kurioje galiu didinti savo vadybos kompetencijas bei apjungti jas su mėgstamiausia veikla – kelionių organizavimu, kadangi įmonė gan dažnai siunčia specialistus į užsienio komandiruotes. Nuostabu ir tai, jog lieka laiko mano mylimoms kultūrinėms bei pramoginėms išvykoms, šalies ir jos žmonių pažinimui. Slovakai yra išties draugiška tauta, nors kartais ir tenka išgirsti nemažai patyčių, jog Lietuvos aukščiausia kalva yra vos ~300 m. (Slovakijoje kalnai siekia virš pustrečio kilometro.) Taip pat mane labai žavi šioje valstybėje esanti pilių gausa, išskirtinė virtuvė ir tai, jog nuo vietos kurioje gyvenu per mažiau nei valandą galima pasiekti net 3 kaimynines valstybes – Austriją, Čekiją ir Vengriją. Negaliu nepaminėti ir nuostabaus mielumo kalbos, kurioje beveik viskas atrodo jog yra žymima mažybinėmis formomis. Žinoma, kartais erzina, kad „pamirštama“ pasitelkti balses (pavyzdžiui, ledai slovakiškai yra „zmrzlina“), tačiau po truputėlį pradedu regzti pirmuosius sakinukus ir stebinti kolegas. Tikrai neapsakomai džiaugiuosi galimybe pažinti šį kraštą, jo kultūrą bei gyventojus iš arčiau ir tuo pat metu įgyti naudingos profesinės patirties. Ačiū KSU!

Gabija Strelkauskaitė
Kūrybinės ir kultūrinės industrijos

2018 – 2019 m. Ispanija (Erasmus+ studijų mainai)

Daugiau nei pusę metų praleidau po Barselonos saule, Pompeo Fabra universitete, Ispanijoje. Tikrai galiu pasakyti, jog išvažiuoti reiktų bandyti kiekvienam! Kodėl? Nes atrasit tiek daug, kad visai nebus liūdna dėl to, ką paliksit! Ar reikėjo mokytis? Tikrai taip ir daug. Studijos nelengvos, tačiau labai naudingos. Ar lengva buvo universitete, kur didžioji paskaitų dalis dėstoma ispanų kalba? Ne, todėl visiems siūlyčiau prieš tai bent pasidomėti pagrindiniais žodžiais ar frazėmis. Didžiąją laiko dalį po paskaitų leisdavome bibliotekoje arba paplūdimyje. Taip pat, iš arti pamatėme ispaniškų vakarėlių sūkurį ir tradicijas. Susiradome draugų iš viso pasaulio, daugiausia bendravau su olandais, vokiečiais, sutikome studentų net iš Kolumbijos ir Tailando! Sutikti žmonės tapo šeima, pas kurią keliausiu per pusę pasaulio. Išdrįskit patikėti savimi ir tik pirmyn!

Dylanas Gudelevičius
Interneto inžinerija

2018 m. Jungtinė Karalystė. (Eramus+ praktika)

Pabaigus studijas man buvo pasiūlyta programa „Erasmus +“. Nusprendžiau pasirinkti visų mėgstamą Didžiąją Britaniją dar prieš įvykstant Brexit. Įsidarbinau įmonėje, kurioje dirba lietuviai bei kitų šalių atstovai, įskaitant pačius britus. Susipažinau su daug skirtingų ir įdomių kultūrų žmonių, gilinau žinias kibernetinio saugumo, sistemų administravimo ir programavimo srityse. Taip pat teko iš arti pajusti tarptautinio verslo „virtuvę“, o tai man buvo labai įdomi patirtis. Netgi buvo atsiradęs noras pradėti verslo studijas. Erasmus+ programos dėka įgijau naujų techninių žinių, komandinio darbo patirties bei susipažinau su skirtingų kultūrų žmonėmis. O visa tai įvyko Kazimiero Simonavičiaus Universiteto dėka. Tad jeigu svarstote, ar jums reikėtų sudalyvauti šioje programoje baigus studijas, tai galiu tik rekomenduoti!

Neda Ščeponaitė
Mados industrija

2018 m. Ispanija (Erasmus+ studijų mainai)

Mataro miestas tikrai nedidelis, jaukus, prie pat vandenyno, kainos gerokai žemesnės nei, pavyzdžiui, Barselonoje, tačiau iki jos vos 40 min kelio traukiniu ar autobusu. Pats universitetas, palyginus su KSU, tikrai didelis. Smagu, tai, jog nuvykus, mūsų Erasmus programos studentų buvo gerokai virš 50, tad visi turėjom galimybę susipažinti bei kartu atlikti įvairius projektus su skirtingų kultūrų žmonėmis, kas tikrai buvo labai įdomu. Pačios paskaitos tikrai nenuvylė, nors su mada susijusių paskaitų neturėjau, tačiau man labiausiai įstrigo Social Networks ir ICT for business paskaitos. Jose sužinojau labai daug įdomių ir šiuolaikinių dalykų, padėsiančių plėtoti idėjas ir projektus socialinėje erdvėje. Dar vienas didelis universiteto pliusas, kad gaudavom labai daug praktinių užduočių, kuriose turėjome pritaikyti įgytas teorines žinias. Taip pat išklausėm daug paskaitų su kviestiniais įmonių vadovais, kurie dalinosi savo verslo patirtimi. Tačiau tenka pripažinti, kad mokytis Tecnocampus universitete man buvo gerokai sudėtingiau nei čia, Vilniuje. Taip pat labai džiugino tas faktas, jog su visais dėstytojais buvo lengva komunikuoti ir susiekti, taip pat Tecnocampus universitetas atvykusiems Erasmus studentams suteikė galimybę mokytis ispanų kalbos nemokamai.

Svajūnė Veržbalauskienė
Kūrybinės ir kultūrinės industrijos

2018 m. Danija (Erasmus+ praktika)

Studijų metu neturėjau galimybės pasinaudoti Erasmus+, tačiau universitetas man ją suteikė baigus studijas. Kopenhaga neapsakoma, patirtis – taip pat. Tai puiki daugiatautė šalis su įspūdingais atrakcionų parkais. Kopenhagoje, bet kokiame užkampyje, ar su bet kokio amžiaus žmonėmis galima susikalbėti anglų kalba. Centre yra nelengva surasti parkavimo vietą automobiliui, tačiau dviračiui – beveik misija neįmanoma. Praktikos metu sutikau nuostabių žmonių iš skirtingų šalių ir net žemynų! Išmokau daug naujų dalykų ir patobulinau anglų kalbos įgūdžius.  Pradėjau mėgti veją, nes juk Danija be vėjo – ne Danija.

Salomėja Vasilevskytė
Kūrybinės ir kultūrinės industrijos

2017-2018 m. Ispanija (Erasmus+ studijų mainai ir praktika)

Galiu drąsiai sakyti, jog iš Erasmus pasiėmiau viską. Iš pradžių išvykau studijuoti, vėliau atlikau Erasmus praktiką studijų metu ir po jų. Visus kartus patirtis buvo labai skirtinga ir tuo pačiu unikali. Klausite – kokia? Vienintelis būdas pabandyti ir pamatyti patiems.

Iš tiesų, jokios paslapties nėra – koks bus tavo Erasmus priklauso tik nuo tavęs. Jei sėdėsi ir skųsiesi, žinoma, kad patirtis nebus teigiama. Tačiau jeigu važiuoji nusiteikęs pozityviai (plačiąja prasme, ne tik šalies ar žmonių atžvilgiu), bet kuris miestas ar miestelis bus pati geriausia vieta naujoms istorijoms, patirtims ir pažintims.

Iki pirmojo išvažiavimo itin nepatikliai žiūrėdavau į visus „erasmusus“, kurie grįždavo ir verkdavo kaip nori atgal, tačiau kai teko sugrįžti pačiai, atsiėmiau visus žodžius ir supratau, kad to žodžiais paaiškinti neįmanoma. Galima tik patirti. To ir linkiu!

Kastė Mašidlauskaitė
Kūrybinės ir kultūrinės industrijos

2017 m. Norvegija (Erasmus+ studijų mainai)

Universitetas – rojus, daug pastatų viename miestelyje ir kiekviename gali rasti viską, ko reikia. Nuo televizijos studijos, kuri man buvo aktuali dėl fotografijos ir visos turimos įrangos, iki didelio baseino ir sporto salių. Universiteto aura man priminė KSU, nes ten lygiai taip pat buvo ramu leisti dienas dirbant ir malonu bendrauti su administracija, koordinatoriais ir kitais studentais. Norvegijoje pasirinkau mokytis fotografiją žiniasklaidai ir leidinių dizainą. Fotografijos paskaitos manęs nesužavėjo, gal dėl to, kad mano pačios sritis yra visai kita, tačiau dėstytojai buvo labai geri! O leidinių dizainas mane vėl grąžino prie seniai pamiršto hobio – piešimo. Taigi, su savo dviem mylimomis draugėmis kūrėme žurnalą apie vaikystės svajonę. Jos dirbo ties tekstais, o aš nupiešiau daugiau nei 100 iliustracijų kiekvienam interviu. Dėstytojai labai dėmesingi ir atsidavę savo darbui. Mielai eidavome į kiekvieną susitikimą su jais, nes jie skyrė daug laiko individualioms konsultacijoms. Studijuodama Norvegijoje, išpildžiau keletą savo svajonių: viena iš jų buvo pamatyti Šiaurės pašvaistę. Ir taip, ji toookia žalia! Kai išbėgau į lauką jos fotografuoti, tiek jausmų mane apėmė vienu metu, neįmanoma nupasakoti!  Nė kiek nesigailiu, kad savo Erasmus+ pasirinkau vėjuotą ir snieguotą Norvegiją, o ne smėlėtus paplūdimius. Pajutau tos šalies didybę, šviežią, minkštą orą, pamėgau lietingas dienas, net pripratau prie tokių orų, kurie keičiasi kas 10 minučių, o svarbiausia, kad suradau tokius žmones, kurie tikrai man neleis pamiršti tos vietos! Norvegija, mes susitikome tikrai ne paskutinį kartą!

Meda Piečytė
Politikos komunikacija ir žurnalistika

2016 m. Ispanija (Erasmus+ studijų mainai)

Nors Ispaniją pamilau daugiau nei prieš penkerius metus, atvykus studijuoti ta meilė šiek tiek pasikeitė. Taip, Ispanija vis dar yra mano svajonių šalis. Tik reikėtų patikslinti, kad ta svajonė  – nesibaigiančios atostogos, bet ne realus, kasdienis gyvenimas, kuriame reikia spręsti problemas, tvarkyti dokumentus ar mokytis.

Kasdienybė čia pagrįsta vienu vieninteliu žodžiu  – „rytoj“. Tad ir paskaitos, ir reikalų tvarkymas bet kada gali būti atidėti. Tiesiog. Juk niekur neskubate – jūs „tik studentai“ arba „tik dirbantys žmonės“.

Ketvirtą mėnesį studijuoju sostinėje esančiame, bene didžiausiame, Komplutensės universitete. Ši savaitė laisvesnė, nes studentai streikuoja dėl universiteto privatizavimo. Tokio dalyko dar tikrai nebuvau girdėjusi. Į paskaitas streiko metu, pasirodo, neina nei studentai, nei dėstytojai. Puiki proga skirti laiko rašymui.

Sulėtintas gyvenimo tempas ir puiki proga „nurimti“

Man, mėgstančiai planuoti ir, svarbiausia, nešvaistyti laiko veltui, ispanų gyvenimo tempas atrodo nesuvokiamas. Čia neišvysi skubančių ar dėl kažko besinervinančių, nesutiksi ir nerimaujančių dėl neištesėtų pažadų ar neužbaigtų darbų. Vienintelė proga pagalvoti, kad ispanai pyksta yra matyti juos garsiai diskutuojančius.

Ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pradžių

Paskaitos, dėstomos ispaniškai – nemenkas iššūkis ne vienam laisvai ispaniškai dar nekalbančiam Erasmus studentui. Nei dėstytojai, nei kolegos Madrido Komplutensės universitete nė neketina nuolaidžiauti ar padėti iš užsienio atvykusiems jaunuoliams. Priešingai, jie net juokauja, kad Erasmus studentai čia tikrai turi problemų. Ir tai visiška tiesa. Mums keliami reikalavimai visai kaip vietiniams, nepagalvojant apie tai, kad užduotis atliekant koją pakišti gali kalbos barjeras. Teorinėse dalyse taip pat ne visi dėstytojai pateikia skaidres, todėl konspektuoti, ką greitakalbe žeria dėstytojas, net vietiniams yra pakankamai sudėtinga. Belieka klausytis ir vaizduoti, kad viską puikiai supranti. „Juk patys pasirinkome studijuoti žurnalistiką ispanų kalba”, – išgirstame, jei parodome nepatenkintą veidelį.

Sveikatai palankus klimatas ir nesibaigianti kraštovaizdžių įvairovė

Atostogaudama čia prieš penkerius ar šešerius metus suvokiau, kad orai Ispanijoje tinkami visiems – nuo ką tik gimusių kūdikių, galinčių pietų miego miegoti lauke 365 dienas per metus, iki senučiukų, norinčių saule mėgautis ir popietes leisti mažose gatvelėse esančiose kavinukėse, o ne kasdien kęsti sąnarių skausmus ir nesikelti iš lovos. Ką jau kalbėti apie jaunus ir aktyvius žmones – mes čia galime mėgautis išpuoselėtais parkais, bėgimo takais, kopimu į kalnus ir kaskart vis nuostabesniais kraštovaizdžiais.

Širdį glostančios ispaniškos melodijos baruose, maistas ir visiškai uždari žmonės

Užėjus į mažiausią kavinukę, ausis „pakutena“ ispaniškos dainos, kurios iš tiesų visuomet nuteikia teigiamai. O jei dar gali suprasti ir esmę, apie ką dainuojama, nuotaika natūraliai pakyla visam vakarui. Niūniuodami savąsias melodijas, žvilgčioja ir vietiniai, bet užkalbinti, toli gražu, nesiryžta. Su ispanais susidraugauti tikrai nelengva. Į atvykėlius iš kitų šalių jie praktiškai nekreipia dėmesio  – mat tokie Erasmus studentai tėra laikini praeiviai jų gyvenimuose, tad kam vargintis juos pažinti?

Geriausiu dalyku Ispanijoje laikau maistą. Šviežių daržovių, vaisių ir žuvies mėgėjams – čia tikras rojus! Juos perkant net paprasčiausiame prekybos centre, skonis būna tobulas. O ką jau kalbėti apie mažas turgavietes, kur senučiukai pardavinėja šviežiausius produktus. Iš tiesų, kai toks pasirinkimas, gėda būtų negaminti namuose. Norėtųsi pusę tų kvepiančių braškių išsiųsti į Lietuvą, kad visi pasidžiaugtų.

Bandymai paaiškinti, kur yra Lietuva ir nulinės jų anglų kalbos žinios

Tik atvykusi, natūralu, išgirsdavau klausimą „iš kur tu?“. Nesitikėkite, kad pasakymo „iš Lietuvos“ užtekdavo, kiekvienam naujai sutiktam dėstytojui ar, labai retai, nusišypsojusiam kolegai, reikėjo aiškinti, kad Lietuvoje mes turime savo (o ne rusų) kalbą, mūsų šalies sostinė Vilnius ir, be abejo, kad tai viena iš Baltijos šalių.

Nuolatinis siestos režimas ir vienodas atsakymas į visus klausimus – šypsena

Ne paslaptis, kad panorėjus apsipirkti Ispanijoje po pietų, rasi atidarytus tik didžiuosius prekybos centrus. Mažųjų darbuotojai tiesiog mėgaujasi siesta. Savaitgaliais gyvenimo ritmas čia taip pat kitoks nei pas mus. Maistu sekmadieniui reikia pasirūpinti iš anksto, nes tądien dirba vos keletas prekybos centrų. Prie šito priprasti tikrai reikėjo laiko. Prie to, kad vietiniai čia nuolat, net ir pietų pertraukų metu, gurkšnoja alų arba vyną,  irgi. Ne alkoholikai vis dėlto, tiesiog moka mėgautis gyvenimu. Kiekvieną minutę. O jei tau, lietuviškai pykstančiam dėl ko nors, kyla klausimų – jie nusišypso. Ramybė, šypsena ir stebuklingasis „rytoj“ čia išgelbės bet kokioje situacijoje.

Giedrė, Eisvina, Laurita 
Pramogų ir turizmo industrijos
2016 m. Kroatija (Erasmus+ studijų mainai)

Mūsų kelionė į Kroatiją prasidėjo paskutinę žiemos dieną. Kelionė buvo labai ilga ir varginanti, bet vos nusileidus lėktuvui supratome, kad buvo verta, nes esame ten, kur rodos geriau ir būti negali. Čia mus pasitiko Nikola Šubic Zrinski universiteto kuratorius – Mario. Jis mus nuvežė į naująją mūsų gyvenamąją vietą – studentų miestelį ,,Stjepan Radić”. Studentų miesteliai čia yra visiškai kitokie nei Lietuvoje. Čia gausu naktinių pramogų, valgyklų, kuriose studentai gali gauti labai daug maisto vos už 1 eurą, sporto salių, grožio salonų, teniso kortų, futbolo aikščių ir t.t. Studentai gali gyventi visavertį gyvenimą net neišeidami už miestelio ribų.

Mūsų kelionė į Kroatiją prasidėjo paskutinę žiemos dieną. Kelionė buvo labai ilga ir varginanti, bet vos nusileidus lėktuvui supratome, kad buvo verta, nes esame ten, kur rodos geriau ir būti negali. Čia mus pasitiko Nikola Šubic Zrinski universiteto kuratorius – Mario. Jis mus nuvežė į naująją mūsų gyvenamąją vietą – studentų miestelį ,,Stjepan Radić”. Studentų miesteliai čia yra visiškai kitokie nei Lietuvoje. Čia gausu naktinių pramogų, valgyklų, kuriose studentai gali gauti labai daug maisto vos už 1 eurą, sporto salių, grožio salonų, teniso kortų, futbolo aikščių ir t.t. Studentai gali gyventi visavertį gyvenimą net neišeidami už miestelio ribų.

Netoli ,,Stjepan Radić” yra Jarun ežeras, kuris yra viena nuostabiausių vietų Zagrebe. Vakarais daugybė studentų eina į miestelio kiemą, o ten groja įvairiais instrumentais ir dainuoja dainas. Naktys šiame kieme pačios geriausios! Gyventi čia buvo neabejotinai geriausias mūsų pasirinkimas!

Nuvykus į naująjį universitetą, supratome, kad čia mokytis bus tikrai gera. Nors jis ir nėra labai didelis, bet atmosfera labai jauki. Dėstytojai ir visa administracija neįtikėtinai malonūs ir visad padedantys žmonės. Čia buvo atsižvelgta į visus mūsų norus ir pageidavimus, todėl turime labai lankstų mokslų grafiką ir galime laisvai keliauti.

Dar būdamos Lietuvoje nusprendėme, kad visų pirma, keliausime į nepaprastąją Veneciją, nes ji vos už 280 km nuo Kroatijos sostinės Zagrebo. Italijoje praleidome 5 dienas, čia aplankėme ne tik Veneciją, bet ir Triestą. Šis laikas paliko neišdildomus įspūdžius. Pačioje Kroatijoje aplankėme Zadaro, Šibeniko, Splito, Makarskos, Jelsos miestus, Hvar salą, Plitvicos ežerų nacionalinį parką. Visos vieningai nutarėme, kad gražesnės šalies turbūt neįmanoma rasti. Čia tarsi rojus žemėje. Bet tai dar ne viskas, planuose turime dar daug kelionių Kroatijoje ir aplinkinėse šalyse!

Patys kroatai yra nepaprastai šilti, draugiški bei paslaugūs žmonės. Nuo jų veidų niekad nedingsta šypsenos, o tai verčia daugiau šypsotis ir mus. Dauguma žmonių čia aktyviai sportuoja ir labai gerai dainuoja. Visi laisvai kalba angliškai ir labai noriai bendrauja.

Vykti čia buvo geriausias sprendimas mūsų gyvenimuose, o įspūdžiai išliks ilgam. Čia yra šalis, kurioje gyventi gera ir į kurią dar būtinai sugrįšim!

Agatė Gurskytė
Kūrybinės ir kultūrinės industrijos

2015 m. Pietų Korėja (Erasmus+ studijų manai)

Pradėsiu nuo pradžių: Atvykus mokytis į Handong Global Universitetą šiek tiek išsigandau visko – naujų žmonių, gyvenimo bendrabutyje (tai buvo pirmas kartas), korėjietiško maisto, pačių korėjiečių. Pirmas penkias dienas vyko iHanst (orientacinė savaitė), taigi, penkias dienas pažindinomės su kolegomis, „campusu“, dėstytojais, kultūra bei maistu. Vyko begalė žaidimų ir užduočių, siekiant suformuoti komandas ir ryšį tarp tarptautinių studentų.

Tada atėjo rugsėjo pirma ir paskaitos – dėstytojai, ne visi, bet didžioji dauguma stengėsi būti draugiški ir geranoriški. Didžioji dauguma dėstytojų buvo korėjiečiai, kurie šnekėjo angliškai, taigi, galiu teigti, kad per tris savaites išmokau naują kalbą – korėjiečių-anglų. Gal atrodo juokingai, bet išties reikėtų paklausyti, kaip skamba anglų kalba su korėjietišku akcentu, o gi labai sudėtingai! Paskaitos vyko anglų kalba, bet didžioji dauguma studentų buvo korėjiečiai. Pačios paskaitos įdomios, tačiau norėjosi didesnio žinių gilinimo. Užtat skaityti reikėjo daug, jau rugsėjo gale teko pristatyti dviejų knygų apžvalgas, taigi anglų kalba patobulėjo.

Susipažinau su galybe naujų žmonių iš skirtingų šalių, skirtingų kultūrų. Handong Global University galima rasti studentų iš 30 skirtingų valstybių. Susipažinau ir daugiausia bendravau su žmonėmis iš Amerikos, Kanados, Olandijos, Indonezijos, Pakistano, Lenkijos, Rusijos, Mongolijos, Nigerijos, Kinijos, Japonijos ir, be abejo, su korėjiečiais.  Kiekvieną savaitgalį keliavome. Pirmą savaitgalį kopėme į kalnus netoli mūsų universiteto, kitą – važiavome į 500 metų senumo miestelį, kuriame žmones gyvena pagal senąsias tradicijas. Taip pat, vykome į futbolo varžybas, beje, futbolas čia yra labai populiarus. Tai pat kopėme į Jirisano kalną, kas buvo be proto nuostabu, visur – miškai, kalnai upės, kriokliai.

Galiu pasakyti jums tiek – nei minutės, nei sekundės nesigailiu, kad važiavau čia. Kasdien jaučiau, kad augu kaip žmogus, kaip tobulėja ne tik mano anglų kalba, bet ir žinios apie skirtingas kultūras bei jų papročius. Manau, kad tai, jog atvažiavau į Pietų Korėja buvo vienas iš teisingiausių mano gyvenimo sprendimų. Dabar suprantu, kad Europos yra per mažai, nes čia kultūra, žmonės yra visiškai kitokie.  Be abejo, yra ir kultūrinis šokas, kad viskas taip skiriasi nuo vakarietiško pasaulio, tačiau kaip plečiasi akiratis yra nepasakoma!