fbpx

KSU mokslininkų straipsniai publikuoti žurnale „Inter-studia humanitatis“


Moksliniame žurnale „Inter-studia humanitatis“ (19-tame numeryje) publikuoti dviejų KSU mokslininkų straipsniai: doc. dr. Remigijaus Venckaus „Mados ekskursas: Waltas Disney‘us, Hello Kitty, Lady Gaga. Justinas Bieberis ir „Apšvietos dialektika“ bei Kristinos Stankevičiūtės „Don Žuanas kaip psichosocialinis tipas: istorinė apžvalga“.

KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc dr.Remigijaus Venckaus straipsnyje aptariamas mados fenomeno ryšys su individualios tapatybės kūrybos fenomenu analizuojant skirtingus pavyzdžius ir keliant klausimus, kas yra mada ir kaip ji veikia. Pagrindinis straipsnio „atspirties taškas“ yra Maxo Horkheimerio ir Theodoro W. Adorno „Apšvietos dialektikos“ idėjos, kuriomis remiantis aiškinama, kad mados fenomenas neatsiejamas nuo masių valdymo, pasaulio suvokimo ir jo standartų diegimo, individualybės paieškos ir jos žlugimo, visuomeninio elgesio disciplinavimo ir liberalizavimo procesų. Pastebima ir tai, kad masės, vartodamos net politiškai angažuotus ir madingus įvaizdžius, beveik visada susiduria su tuščiu mados ženklu (remiamasi Rolando Bartheso „Mados sistema“). Straipsnyje mada siejama su populiariosios kultūros lauke įsigalėjusiais ir mėgdžiojamais žvaigždžių įvaizdžiais, kurių gamybos principus XX a. susistemino ir iki šiol puikiai reprezentuoja disneilendų konceptas, nuo vaikystės skatinantis geismą būti neva individualia ir originalia asmenybe. Visa tai lemia nesuderinamus konfliktus tarp to, kas masiškai parduodama, kas yra kūniškai patrauklu, ir tarp tapatybės, kurią norima įsigyti, bei individualaus „Aš“. Tad skirtingi mados, tapatumo ir kūniškumo klausimai išsamiai aptariami labiausiai analizuojant Lady Gagos fenomeną, o kai kurie akcentai išryškinami fragmentiškai tiriant animacinio personažo Hello Kitty, dainininko Justino Bieberio ir fotomodelio Essenos O’Neill atvejus.

Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto lektorė Kristina Stankevičiūtė moksliniame straipsnyje „Don Žuanas kaip psichosocialinis tipas: istorinė apžvalga“ teigia, kad „Don Žuanas, fikcinė ispanų baroko figūra, seniai yra tapęs vakarietišku kultūriniu konceptu, ką liudija šio personažo populiarumas įvairiose kultūros plotmėse. Koncepto teorija (G. Deleuze ir F. Guattari) nusako koncepto atsiradimo procesą dviem sąlygomis: pirma, kiekvienas konceptas yra jį sudarančių konceptų susiliejimo taškas; antra, kiekvieno koncepto atsiradimą lemia trys prieškonceptinės figūros, iškylančios atitinkamose referencinėse plotmėse: psichosocialiniai tipai (socialinė plotmė), estetinės figūros (estetinė plotmė) ir konceptualiosios personos (filosofinė plotmė). Šio straipsnio tikslas – apžvelgti psichosocialinę Don Žuano koncepto referencinę plotmę, aptariant socialinius ir psichologinius tipus, pagal kuriuos formavosi Don Žuano figūra Vakarų kultūroje. Chronologiškoje istorinėje apžvalgoje pristatomi tipai – žmogus iš gatvės, laisvamanis, dendis, donžuanas, kaip psichologinis tipažas ir kaip seksualinis kompleksas. Atskaitos tašku pasirinkta pirmojo Don Žuano pasirodymo scenoje data – ispanų dramaturgo Tirso de Molina kūrinys „Sevilijos apgavikas ir jo akmeninis svečias“, pirmąkart pristatytas publikai 1616 m. Apžvalgos išvadose teigiama, kad psichosocialinėje plotmėje nėra aiškiai suvokiamas skirtumas tarp Don Žuano kaip fikcinio personažo ir donžuaniško elgesio, būdingo realiems vyrams. Tai reiškia, kad psichosocialinė ir estetinė koncepto referencinės plotmės.

Žurnalą „Inter-studia humanitatis“galite atsisiųsti čia.

Dalinkis:

GRĮŽTI