Šį mėnesį Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto dekanės pareigas pradėjo eiti dr. Aida Kišūnaitė. Sveikiname dekanę ir linkime sėkmingų darbų!

Primename, kad iki šiol dr. Aida Kišūnaitė ėjo KSU Teisės fakulteto prodekanės mokslui ir studijoms pareigas.

Dr. Aidos Kišūnaitės mokslinių interesų sritys – vaiko teisės,  Europos Sąjungos teisė, socialinė ir sveikatos politika bei nevyriausybinių organizacijų veiklos reglamentavimas.

Socialinių mokslų daktaro laipsnį dekanė įgijo 2012 m. Italijoje, IMT institute (IMT Institute for Advanced Studies Lucca), Europos studijų magistro laipsnį – 2010 m. Vokietijoje, Hamburgo universitete, Teisės magistro laipsnį – 2006 m. Vilniaus universitete. Vykdydama mokslinę veiklą dr. Aida Kišūnaitė dalyvavo stažuotėse ir darbo grupėse įvairiose Europos institucijose.

Mokslinės publikacijos:

Kišūnaitė A. and Pūras, D., Toward holistic approach to children’s rights. Case study – Lithuanian mental health policy, Archives of Psychiatry and Psychotherapy, Vol. 18(2), 2016, p. 40-47.

Kišūnaitė, A. Establishing National Human Rights Institution in Lithuania: Theoretical and Practical Lessons, In The Mediterranean Human Rights Review, Issue 2016.

Kišūnaitė, A. Future Perspectives: The Emergence of Postnational Citizenship in Latin America, Alter/nativas, Latin American Cultural Studies Journal (forthcoming).

Pūras, D. and Kišūnaitė, A. Child Welfare and Juvenile Justice in Lithuania: Historical and Critical Review In Adolescent Psychiatry Reviews, Bentham Science Publishers, Vol. 4, 2014, p. 284-292.

Kišūnaitė, A. Participation of social civil society organizations in the Open Method of Coordination: How does it affect European governance and civil society organizations themselves? Case studies: European networks and Lithuanian civil society organizations, IMT Institute for Advanced Studies, Lucca, Italy, 2014.

Moksliniai tyrimai:

Palanki aplinka vaikams: iššūkiai ir galimybės (2013).

Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas socialinės aprėpties atvirojo koordinavimo metode: kaip tai įtakoja Europos Sąjungos valdymo procesus ir pačias nevyriausybines organizacijas. Lietuvos atvejo analizė (2009-2013).

Švietimas kaip Europos Sąjungos antrosios generacijos imigrantų integravimo priemonė. Vokietijos ir Prancūzijos atvejai (originalo kalba: Education as an integration tool of second-generation migrants in the EU. Case study: France and Germany), (2007-2008).

Ar Europos Sąjungos plėtimasis yra socialinė problema? Didėjantis darbuotojų ir kapitalo laisvas judėjimas kaip spaudimo harmonizuoti nacionalines socialines sistemas priežastis (Enlargement as a social policy problem? The pressure on harmonisation of social systems stemming from increased labour and capital mobility within the EU), (2007-2008).