Sakoma, kad net bloga taika yra geriau už gerą karą. Taupant visų mūsų svarbiausią vertybę – laiką, šį posakį ypač verta prisiminti santykiuose su prekių ir paslaugų teikėjais, kuriais mums tenka susitikti kasdien. Tenka pripažinti, kad kartais visai ne iš blogų ketinimų santykiai tarp vartotojo ir prekiautojo komplikuojasi ir juos norisi atstatyti be didesnių rūpesčių bei laiko sąnaudų.

2013 m. Europos Parlamento ir Europos Tarybos priimta direktyva dėl vartotojų ginčų sprendimo nustačiusi reikalavimus alternatyvaus ginčų sprendimo subjektams ir alternatyvioms ginčų sprendimo procedūroms, siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, turėtų galimybę naudotis kokybiškomis, skaidriomis, veiksmingomis bei sąžiningomis neteisminio ginčo sprendimo procedūromis, palietė ir Lietuvos teisės aktų paketą, susijusį su šia sritimi. Atitinkamos pataisos buvo padarytos Civiliniame kodekse, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, o taip pat 2016 m. sausio 20 d. Teisingumo ministras patvirtino Vartojimo ginčų komisijų nuostatus.

Vartotojams būtina žinoti, kad visuose Lietuvos Respublikos teritoriniuose vienetuose  veiklą pradėjo nuolatinės Vartojimo ginčų komisijos, kurios žodinės procedūros tvarka nagrinėja ginčus tarp vartotojo ir verslininko, kai ginčo suma ne mažesnė negu 200 eurų. Tokias vartojimo ginčų komisijas sudaro trys nariai: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas, vartotojų asociacijų atstovas ir verslininkus vienijančios asociacijos paskirtas atstovas. Vartotojui ši procedūra visiškai nekainuoja, nes vartojimo ginčų komisijos nariams mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Šių komisijų veikla nagrinėjant vartojimo ginčus grindžiama rungimosi, ginčo nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principais, o Komisijos, priimdamos sprendimus, yra savarankiškos ir nepriklausomos. Vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gavo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo reikalavimus atitinkantį vartotojo skundą. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų.

Kadangi Lietuvos vartotojų teisei tai yra naujas institutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas su Lietuvos nacionaline vartotojų federacija 2016 m. spalio 28 d. organizuoja tarptautinę konferenciją „Alternatyvių ginčų sprendimo tarp vartotojų ir verslininkų teisinis reguliavimas: Europos Sąjungos ir Lietuvos patirtis“. Renginys vyks Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje.

Parengė Kazimiero Simonavičiau universiteto Teisės fakulteto prodekanė, Vilniaus apskrities vartojimo ginčų komisijos narė Jolita Malinauskaitė.