Kūrybos ekonomika

Informacija apie Kūrybos ekonomika studijų programą AIKOS sistemoje aikos-logo
ke

Dalyko srities ap=valgaKarjeros galimybėsProgramos turinys
ReikalavimaiStudijų kainaDėstytojaiSusisiekite

Dalyko srities apžvalga

DALYKO SRITIES APŽVALGA

Kūrybos ekonomika (anlgų k.), ekonomikos magistras
Nuolatinės sesijinės -1,5 metai
Ištęstinės studijos –  2 metai

Šiandieninėje Europoje kūrybinės visuomenės (angl. creative society) kūrimas yra vienas iš strateginių prioritetų, siekiant konkurencingumo globalizacijos sąlygomis. Kultūra tampa inovacinių idėjų pagrindu, tiesioginiu paslaugų, marketingo ir prekių ženklų („brandingo“) plėtotės veiksniu. Kultūros ekonomika jau nėra metafora, o reali žinių ekonomikos dimensija, kuri integruoja skirtingus žinojimo ir vertybinius tipus ir lemia pridėtinės vertės kūrimo grandinių transformaciją bei efektyvumą. Kultūros plėtra ir kultūriniųaplinkų formavimas yra svarbiausia kūrybinės bei inovacinės veiklos sąlyga,šiuolaikinėje ekonomikoje sukurianti vis didesnę pridėtinę vertę. Kultūra tampa esmine sąlyga kurti komunikacinius kūrybinės veiklos modelius pasaulinių rinkųsanklodoje, vystant vis naujus kūrybos ekonomikos sektorius ir paremiant juos neo-klasikinėmis ekonomikos teorijomis. Jei šiuolaikinės visuomenės apibūdinamos kaip kūrybinės visuomenės, tai kūrybinės pramonės yra jųsvarbiausia varomoji jėga, kuri organiškai papildo ir pratęsia žinių ekonomikos inovacinį ir technologinį potencialą. Šiuo požiūriu kultūra kaip kūrybinės ekonominės veiklos bei kūrybinių ir kultūrinių industrijų pamatas tampa būtinu bet kurio į ateities perspektyvą orientuoto specialisto kompetencijos atributu.

Kūrybos ekonomika integruojasi ne tik į tradicinę kūrybos ir kultūros pramonę, bet ir į kultūros, žinių, darniąją ekonomiką plačiąja prasme, t. y. sukuria, veikia ir plečia didžiulį remiančių industrijų lauką. Kūrybos ekonomikos pagrindą sudarančios kūrybinės ir kultūrinės industrijos apima plačiąsferą, kur sąveikauja įvairios subkategorijos ir subsektoriai, kurie nuo kūrybinių idėjų transformuojasi iki technologinių industrinių sprendimų.

Kūrybos ekonomikos antros pakopos (magistro) studijųprogramos svarbiausias tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos kūrybos ekonomikos specialistus, sugebančius integraliai suprasti kūrybos visuomenės procesus, juos ekonomiškai realizuoti, modeliuoti ir vykdyti kūrybos ekonomikos mikro ir makro ekonominius tyrimus, taip pat kompleksiškai planuoti, analizuoti ir efektyviai spręsti šiuolaikinės ekonomikos uždavinius, susijusius su naujausių kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtra bei jų transformacija įremiančias industrijas ir pridėtinės vertės kūrimo grandines.

Vienas iš svarbiausių Kūrybos ekonomikos studijų programos uždavinių – suteikti visumą įrankių, kurių pagalba būtų plėtojamas mokslinis analitinis požiūris, konteksto išmanymas ir nestandartinis mąstymas, kūrybiška prieiga prie tiriamos ekonomikos problemos ir kokybiškas bei efektyvus tos problemos sprendimo būdas, kuris padės veiksmingai atlikti praktinį darbą įvairialypėse ekonominėse aplinkose. Programą vykdysiantis universitetas ir mokslinis pedagoginis personalas sieks, kad studentų, o vėliau absolventų, kompleksinėsžinios leistų moksliškai analizuoti situaciją ir ją sieti su dinamiškai kintančia aplinka, bendruomenių veikla, socialine ekonomika, iškylančiomis naujomis vertybėmis, tokiomis kaip kūrybingi ir inovatyvūs sprendimai, visuomenės įtinklinimas, tradicinių informacinių išteklių keitimas įvirtualius, ne į procesą, o į rezultatą orientuotos profesinės veiklos.

Karjeros galimybės

KARJEROS GALIMYBĖS

Kūrybos ekonomikos studijų programos magistrai gali tęsti studijas doktorantūroje arba iš karto darbintis Lietuvos ir Europos privataus ir viešojo sektoriaus organizacijose.

Prognozuojama, kad kūrybos ekonomikos studijų programos absolventų įsidarbinimo galimybės šiuo metu yra didelės ir ateityje dar augs, nes yra priklausomos nuo valstybės orientacijos į kūrybinės visuomenės kūrimą, išreikštą strategijoje „Lietuva 2030“, Europos Sąjungos šalių tendencijų ir Vakarų šalių paskutiniojo dešimtmečio kūrybos ekonomikos sektorių įsidarbinimo barometro. Šios ekonomikos studijos atveria naujus požiūrius į kūrybos ekonomikos kuriamą pridėtinę vertę, integraciją su remiančiomis industrijomis. Neabejotina, kad studijų metu įgytos kompetencijos leis dinamiškai reaguoti į kintančius postmoderniosios visuomenės poreikius, formuoti kūrybinių produktų ir paslaugų pasiūlą bei integruoti turimas žinias į tradicines industrijas.

Karjeros sritys yra valdžios institucijos ir jų ekonominio planavimo bei programavimo padaliniai, taip pat vešiojo sektoriaus institucijos, kurios formuoja kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą. Ne mažesnis yra pramonės struktūrų poreikis integruoti kūrybos ekonomikos procesus, plėtoti viešosios (socialinės) ekonomikos sektorius, paremtus socialinio kapitalo ir inovacijų tobulinimu.

Absolventų karjera – tai ekspertinis arba administracinis darbas valstybės, verslo ir mokslo institucijose ir nacionaliniu, ir europiniu, ir pasauliniu mastu, siejant su tarptautinių projektų rengimu ir įgyvendinimu. Ypatingas kūrybos ekonomikos poreikis formuojasi kūrybinių ir kultūrinių industrijų srityse, itin stipriai plečiasi remiančių industrijų ekonominė įtaka didinant pramonės konkurencingumą ir eksportą, didinant pramonės ir verslo, kūrybinių produktų ir paslaugų  rinkų, vartojimo ir darbo efektyvumą, skatinant regioninės plėtros (savivaldybių, miestų, regioninės ekonomikos, verslo, technologijų vystymas), sociokultūrinių transformacijų (kultūros strategijos, bendruomenių raida, jaunimo įdarbinimo ir inovacinės veiklos perspektyvos, senėjanti visuomenė) pažangą, dalyvaujant tarptautiniuose kūrybos ekonomikos tyrimuose, Europos kūrybinių ir kultūrinių industrijų strategijų kūrime, taip pat nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Programos turinys

PROGRAMOS TURINYS

Studijuojami dalykai
Komunikacijos ir informacijos teisė
Kūrybinės paslaugos ir rinkos
Kūrybinių industrijų plėtra
Kūrybinių ir kultūrinių industrijų marketingas
Kūrybos ekonomika Europos Sąjungoje
Kūrybos ekonomikos tyrimai ir ekonometrija
Magistro baigiamasis darbas
Makroekonomika (pažengusiems)
Mikroekonomika (pažengusiems)

Pasirenkamieji dalykai
Kultūros finansavimas
Kultūros ir medijų ekonomika
Kūrybinio verslo įmonių ekonomika ir vadyba
Vaizdakryptės inovacijos

Ypatingas dėmesys skiriamas baigiamųjų darbų rengimui. Baigiamiesiems darbams yra keliami reikalavimai, kurie atskleistų įgytų kompetencijų visumą. Svarbu pabrėžti, kad baigiamaisiais darbais bus siekiama išskirtinio originalumo ir mokslinio pagrindimo skirtinguose kontekstuose, taip pat holistinės kompetencijų integracijos bei kuo didesnio taikomojo (inovacinio) potencialo. Baigiamojo darbo rengimas jungia visų dėstytų dalykų žinias, metodologijas ir teikiamus gebėjimus. Vienas iš baigiamųjų darbų vertinimo kriterijų – santykis su praktika ir ryšys su socialiniais partneriais.

Reikalavimai

REIKALAVIMAI

Į Kūrybos ekonomikos magistrantūros studijas tiesiogiai, be papildomųjų studijų, priimami asmenys, baigę universitetines 1) Ekonomikos krypties, 2) Socialinių mokslų srities ir 3) Humanitarinių mokslų, istorijos, filosofijos, teologijos ir kultūros studijų krypčių grupės universitetines bakalauro studijų programas. Stojantieji privalo turėti arba pagal sudarytą individualių studijų planą išlaikyti privalomus bakalauro studijų pagrindų dalykus, nustatytus Priėmimo į Kazimiero Simonavičiaus universitetą taisyklėse. Asmenys, baigę kitų studijų sričių arba krypčių grupių universitetinių bakalauro studijų programas, į Kūrybos ekonomikos magistrantūros studijas gali būti priimami tiesiogiai, be papildomųjų studijų su sąlyga, kad iš Priėmimo į Kazimiero Simonavičiaus universitetą patvirtinto studijų pagrindinių ir specialių dalykų sąrašo yra surinkę ne mažiau kaip 30 ECTS kreditų. Asmenims, neturintiems 30 ECTS kreditų minimumo, organizuojamos papildomosios studijos (žr. Priėmimo į Kazimiero Simonavičiaus universitetą taisykles).

Konkursinio balo sandara:

KB = BV x 0,5 + PV

KB – konkursinis balas;
BV – baigiamųjų egzaminų ir/arba baigiamojo darbo pažymių aritmetinis vidurkis;
PV – diplomo priedėlio pažymių aritmetinis vidurkis (be baigiamųjų egzaminų ir/arba baigiamojo darbo pažymių).

Stojantiesiems konkursinė eilė (atskirai kiekvienai studijų formai) sudaroma pagal konkursinį balą.
Pirmenybė surinkus vienodus konkursinius balus, teikiama asmenims, kurių:

  • baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo (-ųjų) egzamino (-ų) pažymys (ar pažymių vidurkis) yra didesnis;
  • diplomo priedėlio pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo (-ųjų) egzamino (-ų) pažymius, svertinis vidurkis yra didesnis;
  • prašymo dalyvauti priėmime registravimo data yra ankstesnė.

Stojantiesiems Universitete yra teikiamos konsultacijos apie stojimo tvarką bei studijų dalykų atitiktį.

Studijų kaina

STUDIJŲ KAINA

Nuolatinės sesijinės studijos – 2050 EUR už semestrą (studijos trunka 1,5 metus).

Informaciją apie stipendijas, finansavimo galimybes rasite čia.

Dėstytojai

DĖSTYTOJAI

Kūrybos ekonomikos studijų programa vykdoma pagal Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros prioriteto „Darniosios inovacijos plėtojant kūrybinę visuomenę ir integruotą ekonomiką“ ir „Mokslioji visuomenė ir pažangi, tvari bei integracinė ekonomika“ (vadovas – prof. dr. Arūnas Augustinaitis).

Dėstytojų  sąrašas susideda iš ekonomikos mokslo krypties mokslininkų; iš kūrybos ekonomikos sritis tiriančių ir plėtojančių mokslininkų, tyrėjų ir specialistų.

Programos rengimo grupės nariai – ekonomikos profesorius dr. Rimantas Stašys, ekonomikos krypties doktorantė Rasa Levickaitė, turinti mokslinį įdirbį kūrybos ekonomikos, kūrybinio verslo plėtojimo srityse, dalyvauja tarptautiniuose mainuose ir stažuojasi prestižiniuose pasaulio universitetuose – Eastern Illinois University, JAV (Kūrybos ekonomikos teorija), Paris Graduate School of Management, Prancūzija (Tarptautinių kūrybinių industrijų projektų vadyba), Copenhagen Business School, Danija (Kūrybinių industrijų strategija ir integruotos marketingo komunikacijos) ir Ramojus Reimeris – doktorantas, šiuo metu dalyvaujantis Lietuvos mokslo ir studijų „slėnių“ formavime, vadybos ir viešojo administravimo tyrėjas, paskelbęs 10 mokslo darbų tarptautinėse bazėse referuojamuose žurnaluose (įskaitant ISI Web of Science), aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas plėtoja tarptautinius ryšius, dalyvauja Erasmus programoje, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių asociacijos veikloje, suteikia sąlygas veikti Kūrybinių industrijų studentų asociacijai.

Susisiekite

Klauskite apie priėmimą KSU Studijų plėtros skyriaus direktorės Agnės Bružaitės

El. p.: priemimas@ksu.lt, tel. (8 5) 213 5172.

 

KONTAKTAI

J. Basanavičiaus g. 29A, Vilnius

Tel.: (8 5) 213 5172

Mob.: 8 618 08 894, 8 655 44 387

El. p. nuolatinis@ksu.lt; istestinis@ksu.lt

 

Kūrybinės industrijos Kūrybinės ir kultūrinės industrijos komunikacijos bakalauras Lietuvos studento pažymėjimas Tarptautiškumas Magistrantūros studijos Verslumas Inovatyvumas Ateities universitetas Šiuolaikiškas mokslas Noriu studijuoti Tarptautinės konferencijos Lietuvos universitetai Kūrybiškumo ugdymas Vadyba Kūrybos ekonomika Politikos mokslai Geostrategijos studijos Ateities įžvalgos ir strateginis valdymas Ekonomikos magistras Prorektorė Austė Kiškienė Teisės magistras Kazimiero Simonavičiaus universitetas