Kūrybinės ir kultūrinės industrijos, komunikacijos bakalauras
Nuolatinės studijos – 3,5 metai
Ištęstinės studijos – 5 metai

Kūrybinės ir kultūrinės industrijos – Lietuvoje vis dar naujas reiškinys, nors šiuolaikinio pasaulio ekonomikoje kultūros plėtra ir kultūrinių aplinkų formavimas sukuria vis didesnę pridėtinę vertę. Europoje kūrybingos visuomenės kūrimas yra vienas iš strateginių prioritetų: Europos augimo strategijoje „Europa 2020“ kultūra yra pristatoma kaip pamatinė vertybė.

Kūrybinės ir kultūrinės industrijos yra grindžiamos kūrybingomis komunikacijos formomis, kurios perteikiamos, įgyvendinamos ir įprasminamos meniniais, technologiniais, skaitmeniniais, versliniais bei moksliniais sprendimais.

Atsižvelgdamas į ateities ekonomikos tendencijas bei  būsimų specialistų poreikį, Kazimiero Simonavičiaus universitetas siūlo Kūrybinių ir kultūrinių industrijų pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programą, kuri rengia komunikacijos specialistus. Studijų metu įgyjama žinių įvairiose kūrybinių bei kultūrinių industrijų srityse: leidybos, amatų, mados, kino, žaidimų, muzikos, sporto, turizmo ir kt. Taip pat studentai gauna projektų vadybos, finansų, prodiusavimo, žurnalistikos žinių. Viso kurso metu skatinamas ir ugdomas kūrybinis, sisteminis ir globalusis mąstymas, kuris leis studentams tapti pasaulinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų rinkos profesionalais.

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų programa labiausiai išsiskiria savo turiniu, kuris apima kūrybinių ir kultūrinių industrijų ir komunikacijos tarpusavio ryšius. Programos struktūra suformuota pagal Europos kūrybinių ir kultūrinių industrijų skirstymo tradiciją. Išskirtinis programos pranašumas, kad nemaža programos dalis skirta didinti besimokančiųjų gebėjimus antrepreneriškai kurti ir sėkmingai plėtoti į visuomenės gerovę nukreiptas naujas kūrybos ekonomikos organizacijas, gebėti konkuruoti europiniu ir pasauliniu mastu, suformuoti žinias, leidžiančias ne tik įsidarbinti jau veikiančiose organizacijose, bet sukurti naujas inovatyvias darbo vietas, kuriant naujus kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorių verslus.

Ši studijų programa yra tiesiogiai susieta su kūrybinės rinkos poreikiais ir orientuota į kūrybos ekonomikos plėtros kontekstą, globalų požiūrį ir į studentus orientuoto mokymo metodus bei probleminio dėstymo didaktikas, nukreiptas ne į formalų procesą, o į kūrybinį rezultatą. Teikiamos programos išskirtinumas – kultūrinio aspekto integracija į socialinius santykius, į kultūrinį ir vertybinį žinojimą, iš kurio kyla inovacinės idėjos, nauji tarpdalykiniai metodai, sukuriantys inovacines terpes, nes pačios vienos kūrybinės industrijos be kultūrinio pamato nesuformuoja efektyvių kūrybinių aplinkų.

Programą vykdantis universitetas ir mokslinis pedagoginis personalas siekia, kad studentų, o vėliau absolventų, kompleksinės žinios leistų moksliškai analizuoti situaciją ir ją sieti su dinamiškai kintančia aplinka, bendruomenių veikla, visuomeniniais santykiais, iškylančiomis naujomis vertybėmis, tokiomis kaip kūrybingi ir inovatyvūs sprendimai, visuomenės įtinklinimas, tradicinių informacinių išteklių keitimas į virtualius, ne į procesą, o į rezultatą orientuotos profesinės veiklos.

Kazimiero Simonavičiaus universitete yra registruota ir aktyvią veiklą vykdo Kūrybinių industrijų studentų asociacija (KISA), kuri yra puiki galimybė įgyti praktinių žinių vykdant projektinę ir kūrybinę veiklą bei ugdyti verslumo patirtį jauniems kūrybinių industrijų profesijos atstovams.

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų programos bakalaurai gali tęsti studijas komunikacijos ir kitų socialinių mokslų krypčių antrosios pakopos studijose.

Šiuo metu kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų programos absolventų įsidarbinimo galimybės yra didelės ir prognozuojama, kad ateityje dar augs, nes yra priklausomos nuo valstybės prioritetinės krypties, Europos Sąjungos šalių tendencijų ir Vakarų šalių paskutiniojo dešimtmečio kūrybinių ir kultūrinių industrijų įsidarbinimo barometro. Net jei manytume, kad kiekvienai iš kūrybinių, kultūros, sporto, turizmo organizacijų, reiktų bent po vieną kūrybines ir kultūrines industrijas išmanantį specialistą, šiandien prireiktų daugiau nei 40 tūkstančių specialistų, kurių rinkoje nėra pakankamai.

Taip pat programos absolventai gali sėkmingai dirbti  kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuose: dizaino, leidybos, kompiuterinių žaidimų, mados, kino, scenos menų, žaislų, architektūros, amatų, muzikos, televizijos ir radijo, spaudos industrijose, taip pat stipriai populiarėjančiuose naujųjų medijų, socialinių tinklų, virtualių verslų, interaktyvių aplikacijų, skaitmeninio turinio gamybos industrijose. Absolventai, pavyzdžiui, gali dirbti kaip laisvai samdomi ar į laikinas projektines organizacijas susiburiantys prodiuseriai, kūrybinių projektų vadovai, gastrolių organizatoriai, idėjų komercintojai, tarpininkai tarp idėjų generatorių ir verslo investuotojų. Ir tai tik maža dalis specialybių, kuriančių kūrybines ir kultūrines industrijas.

Glaudus Universiteto bendradarbiavimas su Nacionaline kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Kūrybinių industrijų studentų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija, Darbo ir socialinių tyrimų institutu bei kitomis verslo organizacijomis leidžia plėtoti profesinius, verslo ir mokslinius universiteto absolventų ryšius.

Programos tinklelis

Studijuojami dalykai:

1. Anglų kalba
2. Dialoginis seminaras
3. Dizaino ir architektūros paradigmos
4. Filosofija
5. Finansai
6. Integruotos marketingo komunikacijos
7. Intelektinės nuosavybės teisė
8. Įmonių socialinė atsakomybė
9. Kino industrija
10. Kompiuterinė grafika
11. Kompiuteriniai žaidimai ir programinė įranga
12. Komunikacijos teorijos
13. Kultūros finansavimas ir lobizmas
14. Kūrybinės gyvensenos komunikacija
15. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijos
16. Kūrybinių projektų vadyba
17. Kūrybos ekonomika
18. Kūrybos komercializacija ir paramos sistemos
19. Leidyba
20. Logika
21. Mados industrija
22. Muzikos industrija
23. Organizacijų elgsena
24. Paveldas ir amatai
25. Prodiusavimas
26. Publikacijų tyrimai
27. Scenos menai
28. Socialinių medijų komunikacija
29. Sociologija
30. Specialybės kūrybinis projektas
31. Sporto industrija
32. Techninė kūryba
33. Turizmo industrija
34. Vadybos istorija ir teorija
35. Verslo komunikacija
36. Žurnalistika

Profesinei praktikai skiriamas išskirtinis dėmesys – šios praktikos metu būsimieji bakalaurai įgyja ne tik profesinių kūrybinių ir kultūrinių industrijų žinių, bet geba integruoti teorines konceptualias programos metu įgytas žinias į šalies ūkio plėtros gerinimo procesus, pridėtinės vertės kūrimą tiek organizacijų, tiek valstybiniu mastu. Praktikos metu studentai bus integruojami į kūrybines komunikacines universiteto veiklas, į visuomenine arba komercine veikla užsiimančias įmones. Praktikos organizavimo tikslas – sudaryti studentams sąlygas tiesiogiai dalyvauti įvairiose vykdomose veiklose, siūlyti savo idėjas ir jas įgyvendinti, sulaukti konsultacinės pagalbos iš praktikos vadovų, pasirenkant praktikos vietą bei rengiant akademinę praktikos užduotį. Kazimiero Simonavičiaus universitetas turi plačią kūrybinio sektoriaus partnerių bazę, aktyviausi socialiniai partneriai – Kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Kūrybinių industrijų studentų asociacija, Žinių ekonomikos forumas, Saulėtekio slėnis, Šiaurės miestelio technologijų parkas ir kt. Partnerių tinklas leis studentams pasirinkti industrijas atstovaujančias organizacijas ir įmones iš šių sričių: reklamos gamyba ir vadyba, prodiusavimas, kinas, muzikos vadyba, renginių vadyba, tradicinė ir elektroninė leidyba, edukacinės paslaugos ir daugelis kitų. Praktikos vadovai stengiasi užtikrinti reikiamą studento pasirengimą įsilieti į kūrybines veiklas, siekiant pagrindinio praktikos tikslo – įgyti praktinių ir teorinių žinių, kurios lavintų darbo rinkai reikiamus įgūdžius.

Ypatingas dėmesys skiriamas baigiamųjų darbų rengimui. Baigiamiesiems darbams yra keliami reikalavimai, kurie atskleistų įgytų kompetencijų visumą. Svarbu pabrėžti, kad baigiamaisiais darbais bus siekiama išskirtinio originalumo ir mokslinio pagrindimo skirtinguose kontekstuose, taip pat holistinės kompetencijų integracijos bei kuo didesnio taikomojo (inovacinio) potencialo. Baigiamojo darbo rengimas nuolatinių studijų programoje pradedamas nuo šeštojo semestro, o ištęstinių studijų programoje nuo devintojo semestro ir jungia visų dėstytų dalykų žinias, metodologijas ir teikiamus gebėjimus. Vienas iš baigiamųjų darbų vertinimo kriterijų – santykis su praktika ir ryšys su socialiniais bei verslo partneriais, kuris susiformuoja profesinės praktikos metu.

Norintieji stotį į nuolatines arba ištęstines Kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijas, turi turėti vidurinį išsilavinimą. Stojant reikalingi šių dalykų egzaminų įvertinimai arba metinis pažymys:

Daugiau informacijos apie priėmimą į KSU rasite čia.

Ištęstinės studijos -  1700 Lt už semestrą (studijos trunka 5 metus)

Nuolatinės studijos – 2 550 Lt už semestrą (studijos trunka 3,5 metų)

Informaciją apie stipendijas, finansavimo galimybes rasite čia.

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų programos dėstytojai Kazimiero Simonavičiaus universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedroje vykdo tyrimus mokslo programoje „Globaliosios kūrybos ekonomikos plėtra“ (programos vadovė R. Levickaitė).

Programos dėstytojų sąrašas  susideda iš komunikacijos mokslo krypties mokslininkų; iš kūrybinių ir kultūrinių industrijų sritis tiriančių ir plėtojančių mokslininkų, tyrėjų, specialistų ir praktikų bei bendrąsias šiuolaikines kompetencijas lavinančių dalykų dėstytojų.

Studijų programos vadovai yra komunikacijos ir vadybos profesorius dr. Arūnas Augustinaitis ir Rasa Levickaitė – aukštos kvalifikacijos kūrybinių ir kultūrinių industrijų tyrėja, kuri vykdydama kūrybinių ir kultūrinių industrijų bei kūrybos ekonomikos mokslinius tyrimus yra paskelbusi 20 mokslo darbų tarptautinėse bazėse referuojamuose žurnaluose (įskaitant ISI Web of Science), stažuojasi užsienio universitetuose, dalyvauja projektuose, yra gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Mokslo, švietimo ir kultūros komiteto apdovanojimą už aktyvią veiklą plėtojant Lietuvos kultūros sklaidą, Lietuvos mokslo tarybos stipendiją už akademinius pasiekimus, jos vadovaujami studentai yra pelnę aukščiausius apdovanojimus ir laimėję prizines vietas tarptautiniuose studentų kūrybinių ir kultūrinių industrijų projektuose (Groningenas, Koimbra, Tokijas, Abu Dabis).

Programos rengimo grupės narys – Ramojus Reimeris – komunikacijos magistras, turintis penkerių metų renginių vadybos ir viešųjų ryšių patirties, vadybos ir viešojo administravimo tyrėjas, paskelbęs 10 mokslo darbų tarptautinėse bazėse referuojamuose žurnaluose (įskaitant ISI Web of Science), aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose.