KSU_papildomas_priemimas

Papildomas tiesioginis priėmimas į KSU – tai galimybė stoti į pasirinktą Universiteto studijų programą tiesiogiai. Jis skirtas tiems, kurie ketina studijuoti savo lėšomis.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas Papildomo tiesioginio priėmimo metu kviečia rinktis šias studijų programas:

Aviacijos vadyba

Mados industrija

Teisė (Vilniuje ir Klaipėdoje)

Antreprenerystė (verslumas) ir vadyba

Papildomas tiesioginis priėmimas į KSU vyks iki 2017 m. rugpjūčio 31 dienos.

Kaip vyksta tiesioginis priėmimas?

Organizuojamas motyvacinis pokalbis su stojančiuoju, kurio metu stojantysis turi galimybę pristatyti savo patirtį ir žinias, įgytas ne mokyklos suole ir neatsispindinčias brandos atestate, taip pat gali geriau pažinti Universitetą, studijų programą, kurią nori studijuoti, išsiaiškinti kitus rūpimus klausimus. Kazimiero Simonavičiaus universitetui svarbi stojančiųjų motyvacija, nes tai lemia ir studijų rezultatus.

Motyvaciniam pokalbiui reikėtų užsiregistruoti iš anksto el. paštu priemimas@ksu.lt arba atvykus į Universitetą.

Kuo naudingas tiesioginis priėmimas?

Suteikia galimybę pasirinkti norimą studijų programą ir nereikės abejoti, kad bendrojo priėmimo metu pasiūlyta studijų programa neatitinka Jūsų lūkesčių.

Tiesioginio priėmimo metu dėmesys skiriamas ne tik stojančiojo mokyklos baigimo rezultatams, bet ir motyvacijai bei pasirengimui studijuoti tam tikrą programą. Taip galimybę studijuoti įgyja asmenys, kurie negali stoti į norimą studijų programą bendrojo priėmimo metu (per LAMA BPO sistemą) dėl netinkamai pasirinktų mokymosi dalykų ar egzaminų, pavyzdžiui, jei trūksta tam tikro dalyko egzamino įvertinimo.

Svarbu ir tai, kad stojantysis apie priėmimą į Universitetą sužino jau tą pačią dieną.

Kam tai patogu?

Dirbantiesiems, nes tiesioginis priėmimas vyksta ne iš anksto nustatytu, o jiems patogiu metu. Tai lankstesnis ir greitesnis būdas įstoti į KSU.

Tvirtai apsisprendusiems studijuoti konkrečią studijų programą – stojančiajam nereikia sudarinėti prioritetinės studijų programų eilės.

Dokumentai, pateikiami stojant papildomo tiesioginio priėmimo metu:

  • prašymas dalyvauti priėmime (formą galite rasti čia);
  • asmens tapatybės kortelė arba pasas;
  • brandos atestato ir jo priedo (-ų) arba kitų vidurinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijos (turintiems vidurinį ar jį atitinkantį išsilavinimą);
  • diplomo ir jo priedėlio (jeigu baigta aukštoji arba aukštesnioji mokykla) kopijos;
  • kitos, išsilavinimą liudijančių dokumentų, kopijos;
  • dokumento, liudijančio pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde, kopija;
  • 1 nuotrauka (3×4);
  • dokumentų tvarkymo mokesčio kvitas.

Komisijai reikia pateikti dokumentų originalus (originalą parodyti, kopiją įteikti) arba notariškai patvirtintas kopijas.

Daugiau informacijos apie priėmimo į KSU tvarką rasite čia.

Kilus klausimams ar neaiškumams, prašome kreiptis el. paštu priemimas@ksu.lt arba telefonu +370 655 62117.

Iki susitikimo KSU!

Pagrindinio priėmimo antrojo etapo rezultatai stojantiesiems bus paskelbti rugpjūčio 1 d.
Juos kiekvienas stojantysis sužinos prisijungęs prie savo prašymo LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Visi stojantieji taip pat gaus pranešimus el. paštu.

Pakviestuosius studijuoti Kazimiero Simonavičiaus universitete, kviečiame atvykti į Universitetą pasirašyti studijų sutarties šiais adresais:

 

Pakviestieji į studijų programas, vykdomas Vilniuje Pakviestieji į studijų programas, vykdomas Klaipėdoje
Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius Bijūnų g. 17, Klaipėda

 

Pakviestieji Pagrindinio priėmimo antrojo etapo metu sutartis galės pasirašyti nuo rugpjūčio 2 iki rugpjūčio 3 d. šiuo laiku:

 

Priėmimo komisijos darbo laikas Vilniuje: Priėmimo komisijos darbo laikas Klaipėdoje:
rugpjūčio 2 d. (trečiadienį) 9.00 – 17.00 val. rugpjūčio 2 d. (trečiadienį) 9.00 – 16.00 val.
rugpjūčio 3 d. (ketvirtadienį) 9.00 – 16.00 val. rugpjūčio 3 d. (ketvirtadienį) 9.00 – 16.00 val.

 

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis iki nurodytų datų. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti bus anuliuotas.

Atvykdami pasirašyti studijų sutarties pakviestieji turi su savimi turėti ir priėmimo komisijai pateikti:

  • asmens tapatybės kortelę arba pasą;
  • brandos atestato ir jo priedo (-ų) arba kitų vidurinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;
  • diplomo ir jo priedėlio (jeigu baigta auštoji mokykla) kopijas;
  • kitas, išsilavinimą liudijančių dokumentų, kopijas;
  • dokumento, liudijančio pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde,
    kopiją;
  • 1 nuotrauką (3×4);
  • dokumentų tvarkymo mokesčio kvitą*.

*30 EUR dokumentų tvarkymo mokestį galima sumokėti į šią sąskaitą:

 

Gavėjas: KAZIMIERO SIMONAVIČIAUS UNIVERSITETAS
Gavėjo kodas: 111968775
Gavėjo bankas: AB DNB BANKAS
Gavėjo sąskaita: LT85 4010 0424 0030 9151
Mokėjimo paskirtis: Studijų dokumentų tvarkymo mokestis už (stojančiojo vardas pavardė, asmens kodas)

 

Nuo stojamosios studijų įmokos atleidžiami asmenys, neturintys abiejų tėvų arba globėjų bei vaikų
globos namų auklėtiniai, gimę 1995 metais arba vėliau, taip pat asmenys, kurie turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį. Šie asmenys kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą.

Komisijai privaloma pateikti dokumentų originalus (originalą parodyti, kopiją įteikti) arba notariškai patvirtintas kopijas.

Kontaktai:

Vilniuje
Dariaus ir Girėno g. 21 (II a. 203 kab.)
Tel. (+370 5) 213 5172;
Mob. tel.: +370 618 08894; +370 655 44387
El. p. nuolatinis@ksu.lt, istestinis@ksu.lt
Klaipėdoje
Bijūnų g. 17 (330 kab.)
Mob. tel.: +370 650 33066; + 370 655 68151
El. p. klaipeda@ksu.lt

 

Birželio 29 d. buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) absolventams: 18-ajai Teisės magistro bei  3-ajai Tarptautinės verslo teisės bakalauro, 1-ajai Antreprenerystės ir vadybos bakalauro, 13-ajai Verslo vadybos bakalauro, 3-ajai Kūrybinių ir kultūrinių industrijų bakalauro, 1-ajai Politikos komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro laidai.

Sveikinimo žodį tarė KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Teisės fakulteto dekanė dr. Aida Kišūnaitė, Verslo mokyklos dėstytoja doc. dr. Austė Kiškienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė, Teisės magistro absolventas Rimtautas Balevičius ir Klaipėdos fakulteto Teisės magistro absolventė Greta Statkutė. Renginį vedė Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.

Kviečiame žiūrėti diplomų teikimo šventės nuotraukų galeriją!

Daugiau nuotraukų rasite KSU Facebook paskyroje.

Šį semestrą Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Mados industrijos, Pramogų ir turizmo industrijų bei Rinkodaros ir reklamavimo studentai kūrė videofilmus ir dalyvavo Universiteto organizuotoje atrankoje. Joje nugalėjęs filmas yra siunčiamas į Compostela universitetų grupės Tarptautinio videofilmų konkursą.

Pranešame, kad atranką KSU laimėjo Augustės Paulauskaitės kurtas filmas WHAT WOULD YOU LIKE TO HAVE IN YOUR DREAM JOB, 00:01:30. Jis siunčiamas į finalinį Compostela universitetų grupės filmų konkursą, kuriame varžysis dėl 700 eur piniginio prizo.

Į geriausių filmų trejetą pateko ir Vieslavos Stanevič bei Manto Sadausko videofilmas A DAY IN THE LIFE OF INTERNATIONAL STUDENT, 00:01:30 ir Domanto Griciaus FIGURING OUT WHAT TO DO AFTER UNIVERSITY, 00:01:30.

 

 


Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse „Vasaros Media Studija“. Registracija į projektą jau prasidėjo ir vyks visą balandžio mėnesį.

Summer Media StudioŠiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys „Vasaros Media Studija“ skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą „Muzika kine“. Tad šiemet dalyvauti projekte yra kviečiami ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai.

Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą.

Daugiau informacijos ir registracijos formą rasite čia.

„Vasaros Media Studija“ organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, LR Mokslo ir Švietimo ministerija, Neringos savivaldybė. Projekto partneriai – Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius, Latvijos Kultūros akademija, Helsinkio Metropolia universitetas, Portugalijos  Instituto Politecnico de Tomar.

Internetinis variantas

Parodos plakatas


Balandžio 5 dieną, trečiadienį, Panevėžio fotografijos galerijoje bus atidaryta Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Iš vaikinų gyvenimo”. Atidarymo dieną doc. dr. R. Venckus skaitys ir paskaitą apie eksperimentinę fotografiją. Kviečiame dalyvauti!

Paskaita „Eksperimentinė fotografija”

Laikas: 2017-04-05 d. 17 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: 
Panevėžio fotografijos galerija

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus yra žinomas ne tik medijų kultūros bei meno tyrinėjimų srityje, bet ir aktyviai kuriantis eksperimentinį fotografijos meną. Gausiai fotografijomis iliustruotoje autorinėje paskaitoje jis supažindins su savo kūrybos kryptimis, apibrėždamas, ką jo drąsūs fotografijos ir kompiuterinės technikos eksperimentai turi bendro su kalbos vartojimu ir jos suvokimu, kokios vyrauja šiuolaikinės eksperimentinės fotografijos tendencijos, ko siekia menininkai eksperimentuodami technika ir estetiniu sprendimu.

Dalindamasis patirtimi, doc. dr. R. Venckus nuolatos tiria medijas, revizuoja fotografijos, eksperimentinio videofilmo, literatūros ir kalbos ribas. Jis tarytum permanentiškai „išranda“ naują kalbą. Atidžiai stebėdamas meno pasaulio naujoves, gilindamasis į technologijas ir taikydamas skirtingas raiškos priemones, kūrėjas akivaizdžiai propaguoja postfotografijos tendencijas ir savo praktine veikla dalyvauja vaizdiniame posūkyje.

Paskaitoje doc. dr. R. Venckus pristatys ir aktų kūrybos sritis. Fotografuodamas doc. dr. R. Venckus tyrinėja vyro kūno seksualumo ribas ir jau penkerius metus kuria ciklą „Aš esu Kitas“. Šiame cikle autorius dažniausiai suformuoja savitas vaizdines nuorodas į Biblijos siužetus. Neribodamas savo fantazijos, jis išjudina sustabarėjusį Šventojo rašto tekstą ir priverčia dar kartą permąstyti amžinąsias tiesas. Pažintiniame susitikime doc. dr. R. Venckus aiškins, kaip fotografija (iš)reiškia nepasitikėjimą kalba (rašytiniu ir akustiniu tekstu).

Ši autorinė paskaita yra skirta visiems, besidomintiems šiuolaikine audiovizualine kultūra, kuriantiems fotografijos meną, užsiimantiems meno ir kultūros tyrimais, dėstantiems apie audiovizualinę kultūrą, kuruojantiems fotografijos renginius kultūros darbuotojams, meno kūrėjams, kolekcionieriams ir rėmėjams, eksperimentuojančiam jaunimui.

Paroda „Iš vaikinų gyvenimo”

Autorius: doc. dr. Remigijus Venckus
Parodos trukmė: 2017-04-05 – 2017-04-30
Atidarymas: 2017-04-05 d. 18:30-19:30 val.

Nors paskutiniu metu doc. dr. R. Venckus daugiausiai dėmesio skiria eksperimentinei fotografijai,  jis ir toliau plėtoja vyro kūno erotikos temą savo kūryboje. Šįkart kūrėjas panevėžiečiams pristatys labiausiai ironišką ir socialiai angažuotą fotografijų parodą „Iš vaikinų gyvenimo”. Tai buitinėje, nepadailintoje ir kasdienėje aplinkoje fotografuoti vyrų kūnai. Ekspresyvios kompozicijos sugestijuoja mintį, kad pozuojantieji gyvena savo įprastą gyvenimą, kuriame nereikalingi rūbai. Nuotraukų herojai visiškai nepastebi savojo nuogumo ir jo nesigėdija. Doc. dr. R. Venckus pakartotinai kelia klausimą, ar tikrai tai, ką regime nuotraukose, yra homoseksualu ir erotiška, o gal tai tik mūsų protas ir jį apnuodiję dabarties kultūros mitai sukuria visas šias asociacijas?

Nurimus mokyklose, bibliotekose organizuotiems Lietuvių kalbos dienų renginiams, Kėdainių rajono lituanistai, visi kiti kėdainiečiai, kuriems brangi ir įdomi lietuvių kalba, kviečiami į kalbos renginį Kėdainių centrinėje bibliotekoje kovo 31 d. 13.30 val. Trijų lektorių paskaitas vienys pavadinimas: „Nepatikėsite: lietuvių kalba gali išgelbėti pasaulį“.

Į renginį ketina atvykti Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė,  mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.
Daugiakultūriame centre taip pat bus pristatyta Lietuvių kalbos instituto parengta lietuvių kalbos istorijai skirta paroda.

Kalbėsim ne apie kalbos klaidas

Šiandien kalba pakito ir tapo kuo kitu, nei visi mes tradiciškai įsivaizduojame ir buvome mokomi (o dar dažnai ir dabar mokomi) mokyklose ar paveldėję iš praėjusių kartų. Kalbos posūkis žymi savotišką  kalbos krizę, kuri, matyt, žymi naują kalbinę erą. Kalba tarsi pradeda gaminti, kurti mūsų gyvenimą, o ne tik jį atspindėti, išreikšti pasyviai. Tokie dalykai dar nėra labai plačiai svarstomi. Kad kalba net gali kurti pridėtinę vertę, kad  konkurencingumas  pirmiausia gali būti  kalbinis, kai kam dar sunku suprasti ir patikėti. Nors jau ne vienas tikrai įsitikinome, kad, mokėdami valdyti savo kalbą, greičiau prisitaikysime ne tik prie pasaulio permainų, bet ir gebėsime pokyčius  inicijuoti. Mums tikrai reiktų keisti požiūrį į kalbą ir ją laikyti ne tik bendravimo priemone, o gyvenimo kūrimo medžiaga.

Neužtenka kalbėti, kad lietuvių kalba sena ir  graži, kad tai mūsų paveldas, kad reikia ją mylėti ir puoselėti, o kalbant ir rašant nedaryti kalbos klaidų. Didaktika, apeliavimai, prašymai ar net grasinimai mažai veikia. Kalba yra saugoma  ir puoselėjama, kuriama tada, kai ji turi, kūrybinių, ekspansinių, konkurencinių variklių.  O mūsų kalba tikrai tai turi, ji gyva ir turi galimybę plėstis!  Šiai įdomiai ir moderniai temai renginio metu bus skirta daugiausia dėmesio.

Kaip kurti ateitį kalbos galia?

Prof. dr. JOLANTA ZABARSKAITĖ – Lietuvių kalbos instituto direktorė,  Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė, Senato narė,  Ekonominės lingvistikos katedros vadovė, naujos studijų programos  „Lingvistika“ kūrėja ir dėstytoja.

XXI a. vyksta procesai, kurie keičia kalbos vaidmenį ir požiūrį į kalbą. Kalbos vaidmuo išaugo dėl daugelio veiksnių, tačiau vienas svarbiausių – tai realybės ir virtualybės susiliejimas mūsų gyvenime. Jis daro  poveikį visoms žmogaus gyvenimo sritims – kasdieniam gyvenimui,  santykiams, socialiniams procesams, menui, ekonomikai, finansams, politikai ir kt.  Savo pranešime J. Zabarskaitė apie lietuvių kalbą kalbės KITAIP – kaip apie žmogaus ir visuomenės kūrybiškumo šaltinį, kokią  įtaką jis turi kūrybos visuomenei, kūrybiškumo ugdymui mokykloje. Bus   kalbama ir apie kūrybinius sprendimus, kūrybos ekonomiką ir kitus  postmodernius dalykus, kurie veikia (ar turėtų veikti) mūsų gyvenimą.

Kokia lietuvių kalbos padėtis šiandien?

Dr. AURELIJA TAMULIONIENĖ – Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja, Mokyklinės lituanistikos temos  vadovė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė.

Pastaruoju metu   atsivėręs platus Europos ir pasaulio gyvenimo kontekstas suteikia daug galimybių. Tautų ir kalbų sąlyčiai labai artimi. Turėtume justi išskirtinumą ir  pasididžiavimą savo kalba. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Pranešime bus kalbama apie kalbos ir jos vartotojų ryšį, visuomenės kalbines  nuostatas, bendrinės kalbos pokyčius, kaip suprantama pagarba kalbai,  kokių modernių būdų ir priemonių ieškoma lietuvių kalbos prestižui stiprinti.

Nuo kalbos link vaizdo: meninės kalbos (iš)radinėjimas

Doc. dr. REMIGIJUS VENCKUS  − Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto, kuriame neseniai įkurta ir Ekonominės lingvistikos katedra, direktorius.

Doc. dr. Remigijus Venckus yra žinomas ne tik medijų kultūros ir meno tyrinėjimų srityje, bet ir aktyviai kuriantis eksperimentinį fotografijų meną. Gausiai fotografijomis iliustruojamuose mokymuose autorius pasakoja apie savo fotografijos kūrybos kryptį, paaiškina, kodėl, kaip ir ką kuria, apibrėžia, ką jo drąsūs fotografijos ir kompiuterinės technikos eksperimentai turi bendro su kalbos vartojimu ir jos suvokimu, kokios vyrauja temos,  ko siekiama eksperimentuojant technika ir formuojant neįprastą estetinį sprendimą. Dalindamasis patirtimi doc. dr. R. Venckus nuolatos tiria mediją, revizuoja fotografijos, eksperimentinio videofilmo, literatūros ir kalbos ribas. Jis tarytum atlieka permanentinį kalbos išradimą.

Kviečiame dalyvauti! Renginys tikrai bus įdomus ne tik kalbininkams!

Kėdainių rajono savivaldybės  vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja) Rūta Švedienė

siauliukc2017 m. kovo 17 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Šiaulių kultūros centru“ ir MB „Sonar garso idėjos“. Ateityje planuojama KSU besimokantiems šiauliečiams suteikti galimybę atlikti praktiką Šiauliuose, kartu su Šiaulių kultūros centru rengti bendrus, tarptautinio lygio projektus, mokymus, kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus.

Partnerystę iniciavęs doc. dr. Remigijus Venckus mato puikias bendradarbiavimo galimybes tiek su Šiaulių kultūros centru, tiek su MB „Sonar garso idėjos“. „Partnerystė su kultūros ir meno organizacijomis / įmonėmis mums labai svarbi. Be kultūros neįmanoma jokia žmogaus veikla, joks socialinis saugumas, skirtingų kultūros dalyvių grupių bei regionų integravimas. Kultūros visuomenė, kaip ir išsilavinusi visuomenė, lemia net progresyvų ekonomikos vystymąsi. Ypatingai džiugu pradėti bendradarbiavimą su MB „Sonar garso idėjos“ vadovu Kęstučiu Venskūnu. Džiaugu ir todėl, kad KSU startuoja nauja studijų programa „Garso dizainas“. Su K. Venskūno kompanija teko anksčiau daug bendradarbiauti, esu labai patenkintas sukurtais garso takeliais mano filmams ir garso performansams. Viliuosi, kad mano ilgametis bendradarbiavimas bus naudingas ir KSU medijų meno ir komunikacijos srities studijų programų vystymui“ – teigia doc. dr. Remigijus Venckus.

StockSnap_6BAJ2YMYSQ

 

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra Compostela universitetų grupės (Compostela Group of Universities – CGU) narys. CGU organizuoja tarptautinį studentiškų videofilmų konkursą. Sukurkite filmą pagal konkurso temą ir laimėkite 700 EUR prizą!

Temos:

  1. Ką žinau apie CGU? Originalus pristatymas (angl. Show what you know about the Compostela Group of Universities in an original way);
  2. Diena užsienio studento akimis (angl. A day in the life of an international student);
  3. Ar įvairovė skatina kūrybiškumą darbo aplinkoje? (angl. Does diversity foster creativity in a working environment?);
  4. Dabartinė padėtis Europoje: krizė ar galimybė? (angl. The European current situation: crisis or opportunity?);
  5. Pabėgėliai Europoje: kaip galime sukurti naują ateitį (angl. Refugees in Europe, how can we build a new future?);
  6. Ką veikti baigus universitetą? (angl. Figuring out what to do after University).

f

VIVideo_Contest_flyer_enKonkurso sąlygos ir eiga:

  1. Konkurse gali dalyvauti tik Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentai.
  2. Videofilmą gali kurti vienas studentas arba jų grupė.
  3. Kūrybos priemonės neribojamos (mobilieji telefonai, vaizdo kameros, fotoaparatai ir pan.).
  4. Naudojama tik originali audiovizualinė medžiaga, nepažeidžiant autoriaus ir žmogaus teisių, laikomasi kūrybinės ir akademinės etikos.
  5. Maksimali videofilmų trukmė – 1 min. 30 sek.
  6. Videofilmai kuriami anglų kalba arba su angliškais subtitrais.
  7. Videofilmų pradžioje privalu įdėti CGU ir KSU logotipus (CGU logotipą galite atsisiųsti čia)
  8. Filmo titruose anglų kalba nurodomi filmo autoriai ir kūrybiniam darbui vadovavę dėstytojai.
  9. Videofilmai konkursui pateikiami iki 2017 m. balandžio 3 d. KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriui (remigijus.venckus@ksu.lt). Filmai siunčiami per www.wetransfer.com. Kartu su videofilmu privalomai atsiunčiami dalyvių CV (Europass forma) anglų kalba, taip pat nurodomi kontaktiniai duomenys (tel. nr., el. pašto adresas).
  10. 2017 m. Balandžio 16 – 28 d. atrinkti geriausi trys videofilmai persiunčiami CGU dalyvių finaliniam konkursui. Nugalėtojai bus apdovanoti  700 EUR, ir  300 EUR. piniginiais prizais.
  11. 2017 m. gegužės mėn. Compostela komisija vertins videofilmus.
  12. 2017 m. birželio mėn. skelbiami konkurso nugalėtojai.
  13. 2017 m. rugsėjo mėn. Compostelos generalinėje asamblėjoje apdovanojami konkurso laimėtojai.

Daugiau informacijos apie konkursą: https://goo.gl/Hl2LSj

Praėjusių metų laimėtojų darbai: https://goo.gl/MgI5rI

Šiuolaikinė tapyba – viena dažniausių Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus tyrinėjimo sričių. Menotyrininkas gilinasi į šiuolaikinio meno reiškinius, analizuoja jaunųjų menininkų kūrybą.

Kviečiame skaityti naujausią doc. dr. R. Venckaus parengtą recenziją apie 2016 m. Prancūzijoje rezidavusią ir paveikslus tapiusią vilnietę dailininkę Rūtą Eidukaitytę.

Recenzijoje „Gamta ir laikas Rūtos Eidukaitytės tapyboje“ doc. dr. R. Venckus rašo: „Rūta Eidukaitytė savo ekspresyviais potėpiais  parodo, jog natūrali gamta visada turtingesnė už meną. Gamta niekada nėra tapati numanomam stabiliam laikui. Ji visada stebina žmogaus akį ir verčia dailininką ją stebėti ir įamžinti drobėje. Tikrovė mus apgauna, o dailininkai, norėdami įminti tikrovės melą, įspraudžia regimosios aplinkos grožį į paveikslo plokštumą. Aktualumo nepraranda peizažas, atlikdamas gyvenamosios arba esamosios vietos kaip jausmo atsivėrimo misiją, specialiai ir tikslingai įvietinęs kraštovaizdį R. Euidukaitytės drobių paviršiuose“.

Plačiau skaitykite: http://kamane.lt/Kamanes-tekstai/Daile/Gamta-ir-laikas-Rutos-Eidukaitytes-tapyboje

 

Meno žinių portale „Kamane.lt“ publikuojamas naujausias Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus menotyrinis straipsnis apie fotomenininko Iridijaus Švelnio kūrybą. Menininkas gyvena Kaune, yra jaunas ir ambicingas šiuolaikinis fotografas, įgijęs radioelektronikos ir vadybos išsilavinimą, mokėsi tapybos ir piešimo pas dailininką Vytautą Laukį. Būdamas Kauno fotoklubo narys, profesines fotomenininko žinias nuotoliniu būdu gilino Niujorko fotografijos institute.

Apie menininko kūrybos savitumą doc. dr. Remigijus Venckus rašo: „I. Švelnio pasaulio matymas pro objektyvą pasaulį metaforizuoja, t. y. fotografuojant vykdomas atpažįstamų daiktų revizavimas ir (re)lokalizavimas. Taip sukuriant naujus daiktų santykius vykdoma jų vardų ir net atvaizdų transpozicija […]  I. Švelnys savo kūriniais atlieka ir fotografijos kritiką. Jis konstatuoja, kad fotografija yra vaizdų citavimo ir percitavimo metodas. Jo negali išvengti meno kūrėjas dabartiniais informacijos pertekliaus laikais. Turiu pastebėti, kad percitavimo nelaikau neigiamybe. Priešingai, percitavimas leidžia kritiškai mąstyti apie vaizdų kultūros istoriją, apie jos akivaizdžius ir nepastebėtus posūkius. […] Taigi, I. Švelnio fotografijų kalba yra labai įvairi. Jo kūriniai rodo, kad menininkas nuolat ieško, išranda ir tobulina savo individualią meno kalbą“.

Skaitykite daugiau: https://goo.gl/IioS6e

DSC_2243+

R. Kondratavičiūtė (E. Nakvosaitės nuotr.)


Vos prieš keletą dienų Vilniaus rotušėje buvo iškilmingai įteikti bakalauro bei magistro diplomai KSU absolventams. Tarp jų – ir Rasai Kondratavičiūtei, pirmosios Mados industrijos laidos Lietuvoje bei Baltijos šalyse absolventei. Su Rasa kalbamės apie puikiai įvertintą jos bakalauro baigiamąjį darbą, mados leidinius, ypač jos tyrinėtą „Bangą“, ir ateities planus.

Ką tik baigei studijas KSU. Kokie jausmai, mintys sukasi tavo galvoje?

Tikriausiai kaip ir kiekvienas studentas visų pirma jaučiuosi laiminga baigusi studijas – dar vieną svarbų etapą savo gyvenime. Vis dėl to, 3,5 metų yra ilgas laikotarpis, pasiilgsiu studijų ir įdomių paskaitų, to ganėtinai lengvo studentiško gyvenimo, nors jau labai norisi keliauti toliau, išbandyti save rimtesniuose dalykuose. Prasideda kitas svarbus laikotarpis, kuris šiek tiek baugina – darbo paieškos. Tokie dvejopi jausmai ir mintys, tačiau žinau, kad manęs laukia įdomus, pilnas iššūkių ir, tikiuosi, kūrybingas naujas etapas.

Ką svarbiausio pasiėmei iš savo studijų, ką nešiesi į pasaulį?

Visų pirma, studijų metu išaugau kaip žmogus pasaulio supratimu. Kiekvienas ateiname į universitetą dar vaikas, o studijuodami prisiliečiame prie savarankiškumo, tam tikrų problemų sprendimo. Į pasaulį nešiuosi susiformavusį mados ir stiliaus supratimą, ne tik teorines, bet ir praktines žinias, įgytas studijuojant.

Papasakok apie savo bakalauro baigiamąjį darbą.

Mano baigiamojo darbo tema – „Mados samprata ir jos komunikacija Lietuvoje 1975-1995: žurnalo „Banga“ atvejis“. Taigi, nagrinėjau tuometinę madą, jos komunikacijos kanalus, pačius žurnalus kaip reiškinius. Gilinausi į Sovietų Sąjungos mados supratimą, kaip tai veikė Lietuvos madą ir apskritai – aprangos kultūrą.

Kaip pasirinkai šią temą?

Dar praėjusių metų vasarį turėjome pasirinkti temas savo bakalauro darbams. Galėjome rinktis iš pasiūlytų arba sugalvoti savo. Ši tema buvo pasiūlyta, rašydama ją kiek pakeičiau. Ir labai gerai atsimenu pasirinkimų dieną – atsiverčiau temų sąrašą ir ši iškart krito į akį. Dar nebaigus visų skaityti (o jų tikrai buvo nemažai) buvau visiškai tikra, kad pasirinksiu būtent šią temą. Galbūt įtakos turėjo tai, kad domiuosi žurnalais, perku ir skaitau pagrindinius lietuviškus madų žurnalus, nepraleidžiu progos įsigyti ir užsienio leidinių, kiekvienas mano rytas prasideda nuo naujienų peržvelgimo internete, blogų skaitymo. Taip pat temos pasirinkimui įtakos turėjo ir antrame kurse studijuotas Mados žurnalistikos modulis. Man jis ypač patiko.

Banga_R_Kondrataviciutes_nuotrKuo ypatingas žurnalas „Banga“?

Žurnalas „Banga“ – pirmasis ir vienintelis sovietmečiu leistas žurnalas apie madą Lietuvoje, kuris moksliniu požiūriu beveik nenagrinėtas. Vienintelis straipsnis, kuriame analizuojamas žurnalas „Banga“ yra 2011 m. publikuotas L. Janauskienės publikacija „Sovietų Sąjungos aprangos kontrolės mechanizmas: Baltijos šalių mados žurnalai „Banga“, „Rigas Modes“, „Siluett“ 1970-1990 m.“. Tuo ir ypatingas šis žurnalas – tai buvo pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, kuris beveik niekur neminimas ir nenagrinėjamas. O juk nuo jo ir prasidėjo mados suvokimas.

Ar rašant darbą pakako medžiagos? Papasakok plačiau apie darbo rašymo, tyrimo procesą.

Medžiagos pakako, vis dėl to užbaigiau darbą, apsigyniau ir net labai geru įvertinimu (šypsosi).

Perverčiau visus žurnalo numerius nuo 1962 m. (leidimo pradžios) iki 2003 m. (leidimo pabaigos). Gilinausi į 19 žurnalo numerių, išleistų mano tiriamu laikotarpiu. Jie saugojami Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Į šią biblioteką keliavau kaip į darbą, nes pagrindinis mano tyrimo įrankis – žurnalai, kuriuos galėjau vartyti tik bibliotekoje.

Mano tyrimas susidėjo iš dviejų dalių – ekspertų kokybinio interviu ir turinio analizės. Kalbinau tris su mada ar mados žurnalais susijusius ekspertus. Deja, negaliu atskleisti ekspertų pavardžių, tačiau vienas ekspertas tuomet ir iki šiol dirba mados kūrimo, dizaino srityje, kitas – daugiau specializavosi konstravimo – siuvimo srityje ir trečias ekspertas dirba mados filosofijos srityje. Su kiekvienu ekspertu susitikau atskirai, kalbinau, kas buvo tikrai smagu, galėjau geriau suprasti darbo specifiką, išgirsti ir perteikti jų mintis savo darbe. Iš dalies ir pati pasijutau kaip žurnalistė, derinau laiką, ruošiau klausimus, gilinausi į temą.

Pats rašymo procesas, manau kaip ir kiekvienam studentui, banguotas toks. Vieną dieną prirašai ir džiaugiesi, nes mintys liejasi laisvai ir teisingai. Kitą dieną išspaudi vos kelis sakinius, bet ir tuos ištrini.

Kokius svarbiausius dalykus atradai tyrinėdama „Bangą“? Kas tau pačiai buvo įdomiausia?Banga_5

Supratau, kaip stipriai tuometinė valdžia veikė mados lauką – kontroliavo kūrėjus, žurnalo rengimą ir leidybą. Taip pat, kad mada Lietuvoje buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos ideologijos, politinės bei ekonominės padėties. Apie pačią madą – kad ji buvo vienoda ir uniforminė, tačiau tai buvo dangstoma klasikos, santūrumo ir paprastumo sąvokomis. Taip pat, kad žurnalas „Banga“ buvo svarbi mados gairė ir darė didelę įtaką visuomenės apsirengimo kultūrai.

Įdomiausia buvo pamatyti tuos senus leidinius. Kokios fotografijos ir tekstai buvo publikuojami apie tuometinę madą. Taip pat, kaip per tuos 20 metų keitėsi pats žurnalas.

Galbūt turi minčių, kaip galėtum pritaikyti savo darbo rezultatus? Ar svarstei rašyti blogą?

Mintis apie blogo rašymą seniai sukasi galvoje, tačiau vis sugebėdavau atrasti pasiteisinimų jo nepradėti. Ši idėja ypač sustiprėjo rašant bakalauro darbą, tačiau tvirtai žinojau, kad noriu pirmiausia kokybiškai užbaigti studijas, o tada jau galėsiu pradėti „bloginti“. Tad taip, manau, kad mano darbo rezultatai ir įgyta patirtis jį rašant tikrai galėtų pasitarnauti tolimesnėje veikloje.

Kokius mados žurnalus skaitai pati?

Skaitau, kaip ir dauguma, populiariausius žurnalus. Iš lietuviškų – „Ikona“, „L’Officiel“. Taip pat mėgstu ir užsienietiškus „Vogue“ bei „Elle“. Vis stengiuosi iš kelionių jų parsivežti. Nors šiuolaikiniame pasaulyje patogiau ir greičiau yra susipažinti internete su tendencijomis ir naujomis dizainerių kolekcijomis. Taip pat mėgstu paskaitinėti ir blogus.

Banga_01Kaip, bėgant dešimtmečiams, kito mados žurnalai, jų koncepcija, funkcijos?

Viena iš pagrindinių žurnalų funkcijų dabar yra reklaminė – žurnalai yra tiesiog prikišti įvairių reklaminių žinučių. Žinoma, jie daugiausiai iš to „gyvena“. Todėl tikrai buvo atgaiva akims vartyti seną žurnalą „Banga“, kuriame nebuvo nė vienos reklamos. Na tiksliau sakant, viename numeryje atradau kažką panašaus į reklamą, tačiau tai buvo vienintelis numeris iš visų 19. Žinoma, mano nagrinėtu laikotarpiu Lietuvoje buvo kitokia situacija nei kitur. Sovietinis laikotarpis, cenzūruojami tekstai, nuotraukos, mados.

Kaip planuoji tolimesnę savo ateitį studijų ir karjeros atžvilgiu?

Planų ir svajonių turiu daug. Bent jau kol kas norisi pailsėti nuo studijų, todėl į magistrą stoti neplanuoju. Nors, kas ten žino, po mėnesio kitokios nuomonės gal būsiu (šypsosi).

Kol kas artimiausiuose planuose yra darbas, mėgstama kūrybinė veikla (siuvimas, mezgimas). Taip pat po truputį idėjos apie savo blogą įgauna tam tikrus rėmus.

Žinoma, karjeros planavimas susijęs su baigtomis Mados industrijos studijomis ir galbūt net su žurnalistikos sritimi (šypsosi).