Bastioninė pilis

Vilniuje atidaroma europinės istorinio masto figūros, raketų išradėjo Kazimiero Simonavičiaus darbų paroda.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto bendruomenė kviečia į garsiausio XVII amžiaus lietuvių mokslininko Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodą, kurios metu bus eksponuojamas ir lotyniškasis knygos egzempliorius. Parodos atidarymas – sausio 23 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius).

Europoje garsus XVII a. artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras  – Kazimieras  Simonavičius Lietuvoje menkai pažįstamas. 1650 metais Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis Magnae Artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) išleido žymusis spaustuvininkas Janas Jansonius. Pasaulyje ši knyga garsi tuo, jog kaip vadovėlis artilerijos karininkams buvo naudojama apie du šimtus metų. Tik XIX amžiaus pradžioje K. Simonavičiaus sukurtos ir nubraižytos artilerijos sviedinių konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos. Knyga buvo išversta į anglų, olandų, prancūzų, vokiečių, lenkų kalbas, ji saugoma garsiausiose pasaulio bibliotekose. Už veikalą K. Simonavičius buvo apdovanotas įvairių šalių ordinais. Kaip europinio masto figūra pateko į vieną svarbiausių pasaulio leidinių – „Britų enciklopediją“. Keli knygos egzemplioriai yra ir Lietuvoje: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ ir Lietuvos  mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Parodai atrinktos 14 knygos iliustracijų, įprasminančių svarbiausius K. Simonavičiaus pasiekimus bei mokslinį palikimą, taip pat savotiškai atspindinčių XVII amžiaus Lietuvos aukštuomenės pramogas. Ekspozicijoje Klaipėdoje, Kaune, Raseiniuose ir Vilniuje bus galima susipažinti su brėžiniais aiškinančiais, kaip nustatyti sviedinio kalibrą, etaloninių svarstyklių konstrukcijomis, raketų gamybos priemonėmis, jų sandara bei tipų įvairove. Kita dalis iliustracijų – fejerverkų užtaisai, pramoginių pirotechninių mašinų brėžiniai. Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, K. Simonavičius buvo humanistinių pažiūrų žmogus. Knygoje jis rašo, kad karai yra didžiausia žmonijos nelaimė, kylanti iš godumo, garbėtroškos, suktumo, noro pavergti kitas tautas.

Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijas jau pamatė dalis Lietuvos gyventojų. Paroda nuo lapkričio 18 dienos apkeliavo Klaipėdos, Kauno bei Raseinių parodų sales. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iliustracijų ir knygos lotyniškojo originalo ekspozicijos veiks iki vasario 12 dienos. Vasario 16-ąją parodą savo patalpose atidarys Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Dalį parodos eksponatų galima apžiūrėti internete. K. Simonavičiaus braižytoje, trijų dimensijų aplinkoje atgaivintoje bastioninėje pilyje įrengta virtuali ekspozicija pasiekiama adresu

Paroda yra Lietuvos šimtmečio šventės dalis. Organizatorius: Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Informacinis rėmėjas: Meno propaganda. Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Raseinių krašto istorijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Sausio 17 d.  Kazimiero Simonavičiaus universiteto atstovai dalyvaus 17-oje informacinėje parodoje „Aukštųjų mokyklų mugėje“, kuri vyks Kaune, Žalgirio arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50).

Kviečiame visus savo ateitį planuojančius pasidomėti studijų mūsų universitete galimybėmis. Papasakosime apie visas universiteto siūlomas bakalauro, magistro ir vientisųjų studijų programas. Universiteto komanda atsakys į iškilusius klausimus, duos vertingų patarimų. Parodoje dalyvaujantys studentai galės apie studijų aplinką ir mokslo kokybę papasakoti gyvai. Susitikime!

 

KSU diplomų teikimo šventė Vilniaus rotušėje

 

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) bakalauro ir magistro diplomų teikimo šventė vyks 2018 m. vasario 1 dieną, 13 val. Vilniaus rotušėje  (Didžioji g. 31, Vilnius).

Bakalauro diplomai bus įteikti Aviacijos vadybos, Interneto inžinerijos, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Mados industrijos, Politikos komunikacijos ir žurnalistikos, Pramogų ir turizmo industrijų, Rinkodaros ir reklamavimo, Tarptautinės verslo teisės studijų programų absolventams.

Magistro diplomai bus įteikti Teisės magistro studijų programos absolventams.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

 

Lapkričio 29 d. (trečiadienį) 10.15-13.30 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorius Nika Tikanashvili Gruzijos aviacijos universiteto skaitys paskaitą, kurios tema – „Aviacijos industrija“. Paskaita vyks 212 auditorijoje.

Paskaitoje bus pristatoma navigacijos sistemų apžvalga, žmogiškųjų faktorių įtaka aviacijoje, transporto sistemų skaitmenizavimas bei kitos temos.

Ypatingai kviečiami dalyvauti aviacijos studentai, tačiau paskaita atvira, tad dalyvauti kviečiami visi.

Paskaitos kalba – anglų.

Darbo santykių reglamentavimas pagal naująjį Darbo kodeksą

Darbo santykių reglamentavimas pagal naująjį Darbo kodeksą

 

Gruodžio 18 dieną Klaipėdoje Kazimiero Simonavičiaus universitetas drauge su Lietuvos verslo kolegija organizuoja vienos dienos seminarą: „Darbo santykių reglamentavimas pagal naująjį Darbo kodeksą: praktiniai aspektai“.

Šių metų liepos mėnesį įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, pasikeitė darbo santykių reglamentavimas: pakeista suminės darbo laiko apskaitos tvarka, patvirtintas naujas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas, įvesti net penki darbo režimai, įteisinta nuostata, jog minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, įteisinta daugelis kitų svarbių pakeitimų.

Seminaras skirtas praktikams, ieškantiems atsakymų į konkrečius klausimus. Jame darbo teisės specialistai Dr. Vaidotas Granickas ir Justas Vytautas Paulionis atsakys tiek darbuotojų, tiek darbdavių klausimus šiomis temomis:

  •        Darbo sutarties sąvoka, jos turinys, būtinosios darbo sutarties sąlygos;
  •        Darbo sutarties vykdymas. Darbo sąlygų keitimas;
  •        Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas;
  •        Darbo sutarčių rūšys, jų pasikeitimai;
  •        Darbo ginčai ikiteisminėje stadijoje ir teisme;
  •        Aktualūs materialinės atsakomybės taikymo klausimai;
  •        Apmokėjimas už darbą bei kompensacijos;
  •        Darbo ir poilsio laikas.

Data: Gruodžio 18 d.
Laikas: 9:00 – 17:15 val.
Vieta: Lietuvos verslo kolegija (Turgaus g. 21, Klaipėda)
Lektoriai: Dr. Vaidotas Granickas, Justas Vytautas Paulionis
Kaina: 50 eur

Daugiau informacijos ir registracija: http://www.ksu.lt/mokymai/darbosantykiai/

Ketvirtadienį, lapkričio 16 dieną, Kazimiero Simonavičiaus universitete patirtimi ir įžvalgomis dalinosi „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis. Jis dalyvavo antrajame susitikimų ciklo „Aviation In The Making“ renginyje, kurio tema: „Ar atvira Europos oro erdvė tikrai atvira? Nacionalinių vežėjų nauda valstybėms“.

Gediminas Žiemelis (Avia Solutions Group nuotr.)

Gediminas Žiemelis (Avia Solutions Group nuotr.)

Kaip renginio pradžioje ir įspėjo G. Žiemelis, gausiai susirinkusiems dalyviams buvo pristatyta ta atviros oro erdvės pusė, kuri nėra pateikiama oficialiuose vadovėliuose, ataskaitose, valstybinėse institucijose ar universitetuose. „Kalbėsiu apie tai, kas „lieka po stalu”, – sakė G. Žiemelis.

Gediminas Žiemelis pasakojo: „Nepaisant daugybės „Atviros oro erdvės“ susitarimų, kuriuos tūkstantmečio pradžioje pasirašė JAV ir dauguma ES valstybių, egzistuoja esminiai apribojimai transatlantinei konkurencijai ir investicijoms į aviaciją. Be to, nors teoriškai nacionalinių vežėjų subsidijavimo apribojimai ir IATA reikalavimai turėtų visiems užtikrinti lygias galimybes, iš tikrųjų situacija yra kitokia“.

„Nors oficialiai turime atvirą konkurencinę erdvę, egzistuoja istoriškai susiklostę centrai, stipriai susiję su stambiausiais vežėjais ir nacionalinėmis oro linijų bendrovėmis. Vyriausybės taip pat randa būdų netiesiogiai subsidijuoti nacionalinius vežėjus. ES yra oficialiai pripažinusi 13 oro linijų bendrovių gavusiomis  nelegalią valstybinę finansinę pagalbą. Tiesiogiai ar netiesiogiai subsidijuodamos, vyriausybės bando išlaikyti nacionalinius vežėjus, susiduriančius su stipria didžiųjų Europos oro linijų bendrovių konkurencija“, – kalbėjo G. Žiemelis.

Renginio akimirka (Kastės Mašidlauskaitės nuotr.)

Renginio akimirka (Kastės Mašidlauskaitės nuotr.)

Tarptautinės įmonių grupės „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis yra gerai žinomas verslininkas. 2016 metais jam įteiktas prestižinis Europos verslo apdovanojimas už inovatyvumą, verslo ateities viziją bei verslo valdymo ir plėtros įgūdžius. Leidinys „Aviation Week & Space Technology“ dukart pripažino jį vienu gabiausių lyderių tarp 40-ies aviacijos sektoriuje dirbančių jaunųjų vadovų pasaulyje.

„Aviation In The Making“ – tai neformali erdvė, kurioje susitinka aviacijos lyderiai ir šiame sektoriuje dirbantys specialistai, aviacijos studentai. Atvirų susitikimų ciklą drauge su įmone „Friendly Avia Support“ organizuoja Kazimiero Simonavičiaus universitetas, vykdantis vienintelę regione Aviacijos vadybos studijų programą.

Antrojo „Aviation In The Making“ renginio vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia:

Lapkričio 17 d. (penktadienį) 10.15-13.30 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorė Hervainé Szabó Gyöngyvér Kodolanijos Janos taikomųjų mokslų universiteto (Vengrija) skaitys paskaitą, kurios tema – „Europos valdžia ir diplomatija“. Paskaita vyks 213 auditorijoje.

Paskaitoje bus pristatomi kosmopolitizmo Europos valdyme, globalios valdžios ir diplomatijos, gerovės vizijos Europos viešojoje politikoje ir kiti klausimai.

Paskaita itin aktuali Politikos komunikacijos ir žurnalistikos studentams, tačiau tai atviras renginys, į kurį kviečiami visi studentai.

Paskaitos kalba – anglų.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ organizuoja atvirų susitikimų su aviacijos lyderiais ciklą „Aviation In The Making“. Antrojo renginio svečias – Avia Solutions Group valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

gediminas-ziemelis

Antrasis ciklo „Aviation In The Making“ renginys vyks lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 18 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius). Jo metu apie Atvirą Europos oro erdvę ir nacionalinių vežėjų naudą valstybėms su auditorija bendraus „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Kodėl vyriausybės subsidijuoja oro transporto kompanijas? Kodėl jos daro tai slaptai? Kas pasikeitė Europoje, kai buvo pasirašyti Europos bendrosios aviacijos erdvės susitarimai? Ar tikrai Atviroji Europos oro erdvė yra atvira vertinant iš nacionalinių interesų perspektyvos? Antrame pokalbių su aviacijos lyderiais ciklo renginyje savo poziciją šiais klausimais išsakysiantis G.Žiemelis tikisi sulaukti ne tik klausimų, bet ir renginio dalyvių nuomonių, kviečia surengti produktyvią diskusiją.

Gediminas Žiemelis yra gerai žinomas verslininkas, vadovauja kelioms didelėms bendrovėms, veiklą vykdančioms aviacijos, farmacijos ir nekilnojamojo turto srityse. 2016 metais jis buvo apdovanotas prestižiniu Europos verslo apdovanojimu už inovatyvumą, verslo ateities viziją bei verslo valdymo ir plėtros įgūdžius. Leidinys „Aviation Week & Space Technology“ išrinko jį vienu gabiausių lyderių tarp 40-ies aviacijos sektoriuje dirbančių jaunųjų vadovų.

—–

Iki 2018 metų gegužės vyksiančiuose „Aviation in the Making“ renginiuose taip pat dalyvaus įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas, įmonės „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas, AviationCV.com vadovė Skaistė Knyzaitė ir daugelis kitų aviacijos įmonių vadovų.

—–

Renginys vyks anglų kalba. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.

Registracijos nuoroda: https://aviainthemaking2.eventbrite.com

Daugiau apie renginį: http://www.ksu.lt/mokymai/aviainthemaking2/

Apie susitikimų ciklą „Aviation In The Making“: http://www.ksu.lt/aviainthemaking/

3

Susitikimo dalyviai

 

Spalio 20 – 21 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos direktorė Deimantė Budriūnaitė dalyvavo Erasmus+ projekto „Investavimas į verslumo universitetus Kaukaze ir Centrinėje Azijoje“ (angl. Investing in Entrepreneurial Universities in Caucasus and Central Asia EUCA INVEST) antrajame tarptautiniame susitikime Biškeke, Kirgizijos Respublikoje.

Susitikimo metu aptarta Kirgizijos bei Gruzijos šalių pažanga inovacijų ir verslumo skatinimo srityse taikant gerąsias Europos partnerių praktikas, kuriant ir vystant kūrybiškumo laboratorijas (angl. CreaLAB), gerinant studentų ir aukštųjų mokyklų personalo kūrybiškumo bei verslumo kompetencijas ir įgūdžius. Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo apie problemas, kylančias taikant gerąsias praktikas, aptarė tolesnes projekto perspektyvas ir veiklas, organizacinius projekto klausimus.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienas iš 6 pagrindinių Europos Sąjungos šalių partnerių (kartu su Vokietijos, Čekijos, Belgijos, Portugalijos ir Škotijos universitetais), teikiantis metodinę pagalbą Kirgizijos bei Gruzijos aukštosioms mokykloms, siekiančioms vystyti kūrybiškumo laboratorijas, skatinti  studentų verslumą bei kuriamas inovacijas.

arijandas-sliupas

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ pradeda atvirų susitikimų su aviacijos lyderiais ciklą „Aviation In The Making“. Pirmojo renginio svečias – nepriklausomas aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas.

Pirmasis ciklo „Aviation In The Making“ renginys vyks spalio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius). Jo metu apie oro uostų efektyvumo vertinimą pasakos nepriklausomas ekspertas, politikas ir aviacijos įmonių vadovas Arijandas Šliupas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse veikia daugiau nei 450 civilinių oro uostų. Pasak pranešėjo, pelningumas nėra vienintelis jų veiklos vertinimo kriterijus, nes oro uostas yra svarbus infrastruktūros objektas kiekvienam regionui ar šaliai. Svečias dalinsis įžvalgomis, kaip vertinti įmonių, valdančių oro uostus, veiklą ir jos efektyvumą, kaip suderinti valstybės ir verslo interesus.

Arijandas Šliupas – nepriklausomas ekspertas, politikas, ir aviacijos įmonių vadovas. Nuo 1995 m. dirbo transporto ir logistikos kompanijose „DSV“, „Nordnet“, „Balti logistika“, „Litcargus“. 2007 – 2012 m. buvo Kauno oro uosto generalinis direktorius, 2012 m. – 2016 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras. Taip pat ėjo Vilniaus ir Palangos oro uostų, „Lietuvos pašto“ valdybos pirmininko pareigas.

Iki 2018 metų gegužės vyksiančiuose „Aviation in the Making“ renginiuose taip pat dalyvaus įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas, „Avia Solutions Group“ tarybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, įmonės „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas ir daugelis kitų aviacijos įmonių vadovų.

Renginys vyks anglų kalba. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registracijos nuoroda: www.aviainthemaking1.eventbrite.com

Daugiau informacijos: goo.gl/kubqip ir goo.gl/3FLiic

KSU_Aviation-in-the-making

Aviation in the Making 2017-2018

 

Siekdamas sutelkti idėjas ir pagilinti aviacijos verslo žinias Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ organizuoja atvirų susitikimų su aviacijos atstovais ciklą „Aviation In The Making“. 2017 – 2018 metais vyksiančiose 16-oje paskaitų, seminarų ir diskusijų oro transporto būklę nagrinės, regiono oro uostų sistemą globalios aviacijos kontekste vertins bei įžvalgomis dalinsis žinomų aviacijos įmonių vadovai.

Pastarojo meto oro transporto verslų prognozės itin optimistinės, tačiau aviacijos pasaulyje daugėja ir prieštaravimų. Mažuosius supirkinėja dideli žaidėjai, plečiasi iššūkių civilinės aviacijos saugumui spektras, gimsta visai naujos veiklos sritys: bepiločiai orlaiviai, komercinės kelionės į kosmosą.

Apie oro transporto ateitį būtina mąstyti strategiškai, jis lemia viso regiono ekonomikos būklę. Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad per 20 metų keleivių oro transportu skaičius padvigubės. Krovinių pervežimai oro transportu jau dabar yra viena iš greičiausiai augančių ekonomikos sričių Europos Sąjungoje. Ką apie šias prognozes mano aviacijos lyderiai?

Iki 2018 metų gegužės vyksiančiuose „Aviation in the Making“ renginiuose dalyvaus įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas, „Avia Solutions Group“ tarybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, įmonės „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas ir daugelis kitų aviacijos įmonių vadovų.
2017 spalio 19 dieną, 17 valandą pokalbių ciklą su tema „Oro uostų efektyvumo vertinimas: pelnas ar valstybės interesai“ atidarys nepriklausomas ekspertas, politikas ir aviacijos įmonių vadovas Arijandas Šliūpas.

Dalyvavimas susitikimuose nemokamas, tačiau būtina registracija platformoje Eventbrite. Visi renginiai vyks anglų kalba, ciklo pabaigoje atvykusiems į ne mažiau nei 50% susitikimų suteikiami dalyvavimo mokymuose pažymėjimai.

Daugiau informacijos apie pirmąjį renginį ir registracijos nuoroda: Evaluation of Airport Efficiency: Profit or State Interest?

 

 

 

 

Praėjusią savaitę Seime vyko mokslinė konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“. Joje tarptautinį tyrimą „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) pristatę Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai su konferencijos dalyviais diskutavo apie gerosios praktikos pavyzdžius Lietuvoje.

Inovacijos, kylančios iš piliečių

Socialinės inovacijos šių laikų visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį – yra reikšmingų pokyčių variklis – tačiau pati sąvoka dar nėra plačiai žinoma. „Tai piliečių veiksmai, skirti jų pačių problemų sprendimui“, – konferencijoje, kalbėjo socialinių inovacijų ekspertas, Liuveno Katalikiškojo universiteto, Socialinių tyrimų centro darbuotojas, profesorius dr. Stefenas Dondtas (Steven Dhondt).

Konferencijos, kurią organizavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Kazimiero Simonavičiaus universitetas, dalyviai aptarė šiuo metu kuriamą socialinių inovacijų teoriją. Jos vystymas yra vienas pagrindinių konferencijoje pristatyto mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) tikslų. Nors teorija nėra plačiai žinoma Lietuvoje, praktinių socialinių inovacijų pavyzdžių šalyje galima rasti.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto tyrėjų nuomone, viena ryškiausių socialinių inovacijų Lietuvos švietimo sektoriuje yra projektas „Renkuosi mokyti“. Projektas, vykdomas nevyriausybinės organizacijos, siunčia jaunuolius mokytojauti į Lietuvos, ypač regionų, mokyklas. Taip mokyklas pasiekia nauji mokymosi metodai, gerinama dėstymo kokybė, keliamas mokytojo profesijos prestižas bei mažinama atskirtis tarp regionų.

Kitas pavyzdys – Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos projektas „Debesų klasė“. Tai internetinė platforma pedagogams, kuri siekia kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją, skatina ieškoti šiuolaikiškų mokymo metodų, dalintis patirtimi su kolegomis.

Abu projektai sprendžia opias regionų mokyklų problemas, susijusias su žmogiškaisiais ištekliais – mokytojų kvalifikacijos bei naujų idėjų mokymo procese trūkumą. Apie Lietuvos regionų problemų sprendimą Kazimiero Simonavičiaus Universiteto rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis, pabrėžė, kad „visos inovacijos remiasi žmogiškuoju potencialu. Socialinė inovacija yra ten, kur keičiasi žmogus.“

Socialinės inovacijos – priemonė regionų atgaivinimui?

Konferencijos „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ dalyviai konstatavo akivaizdų ryšį tarp socialinių inovacijų plėtros ir regionų modernizavimo. Sėkmingai vystytis gali tik regionai plėtojantys socialines inovacijas. Kai regionai inovacinio potencialo nestiprina, tai tampa kliūtimi demografinių procesų reguliavimui, gyvenimo kokybės, verslų plėtojimui, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimui ir socialinių problemų sprendimui.

Konferencijoje buvo nutarta parengti metodinį regionų vystymosi vadovą. Jame turėtų būti nurodyta, kaip įgyvendinti, matuoti inovacijas ir vertinti regionų konkurencingumą, kaip konstruoti regiono tapatybę, kurti kultūros ekonomiką ir plėtoti regioninę specializaciją naudojant istorinį paveldą.

Kurs „Idėjų banką“ regionams

Konferenciją atidarė: LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Pranešimus skaitė tarptautinio mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ tyrėjai, socialinių inovacijų ekspertai. Apie socialinių inovacijų potencialą šalies regionuose su mokslininkais diskutavo valstybės institucijų ir vietos savivaldos atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai.

Dalyviai pateikė daugiau nei tris dešimtis siūlymų, kaip stiprinti šalies regionus: nuo idėjų apie mikrokreditus iki darbo aplinkos gerinimo ir visuomenės informacinio raštingumo lygio kėlimo būdų. Vienos iš diskusijų moderatorių, Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas pastebėjo: „Daug diskusijos metu gimusių idėjų buvo skirta suvaržymų ir reikalavimų supaprastinimui, t. y. kasdienio gyvenimo palengvinimui“.

Atsižvelgus į pasiūlytų idėjų kiekį, konferencijos organizatoriai nusprendė kurti atvirą socialinių inovacijų „Idėjų banką”. Internete veikiantis „Idėjų bankas“ bus skirtas tiems, kurie nori užsiimti socialinėmis inovacijomis, tačiau jaučia pirminių idėjų, ar įkvėpimo trūkumą.

Konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ yra ketverių metų trukmės Europos Sąjungos 7-osios Bendrosios Programos tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE, Social Innovation – Driving Force of Social Change) dalis. Tyrimą Lietuvoje vykdo Kazimiero Simonavičiaus universitetas.