arijandas-sliupas

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ pradeda atvirų susitikimų su aviacijos lyderiais ciklą „Aviation In The Making“. Pirmojo renginio svečias – nepriklausomas aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas.

Pirmasis ciklo „Aviation In The Making“ renginys vyks spalio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius). Jo metu apie oro uostų efektyvumo vertinimą pasakos nepriklausomas ekspertas, politikas ir aviacijos įmonių vadovas Arijandas Šliupas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse veikia daugiau nei 450 civilinių oro uostų. Pasak pranešėjo, pelningumas nėra vienintelis jų veiklos vertinimo kriterijus, nes oro uostas yra svarbus infrastruktūros objektas kiekvienam regionui ar šaliai. Svečias dalinsis įžvalgomis, kaip vertinti įmonių, valdančių oro uostus, veiklą ir jos efektyvumą, kaip suderinti valstybės ir verslo interesus.

Arijandas Šliupas – nepriklausomas ekspertas, politikas, ir aviacijos įmonių vadovas. Nuo 1995 m. dirbo transporto ir logistikos kompanijose „DSV“, „Nordnet“, „Balti logistika“, „Litcargus“. 2007 – 2012 m. buvo Kauno oro uosto generalinis direktorius, 2012 m. – 2016 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras. Taip pat ėjo Vilniaus ir Palangos oro uostų, „Lietuvos pašto“ valdybos pirmininko pareigas.

Iki 2018 metų gegužės vyksiančiuose „Aviation in the Making“ renginiuose taip pat dalyvaus įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas, „Avia Solutions Group“ tarybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, įmonės „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas ir daugelis kitų aviacijos įmonių vadovų.

Renginys vyks anglų kalba. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registracijos nuoroda: www.aviainthemaking1.eventbrite.com

Daugiau informacijos: goo.gl/kubqip ir goo.gl/3FLiic

KSU_Aviation-in-the-making

Aviation in the Making 2017-2018

 

Siekdamas sutelkti idėjas ir pagilinti aviacijos verslo žinias Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ organizuoja atvirų susitikimų su aviacijos atstovais ciklą „Aviation In The Making“. 2017 – 2018 metais vyksiančiose 16-oje paskaitų, seminarų ir diskusijų oro transporto būklę nagrinės, regiono oro uostų sistemą globalios aviacijos kontekste vertins bei įžvalgomis dalinsis žinomų aviacijos įmonių vadovai.

Pastarojo meto oro transporto verslų prognozės itin optimistinės, tačiau aviacijos pasaulyje daugėja ir prieštaravimų. Mažuosius supirkinėja dideli žaidėjai, plečiasi iššūkių civilinės aviacijos saugumui spektras, gimsta visai naujos veiklos sritys: bepiločiai orlaiviai, komercinės kelionės į kosmosą.

Apie oro transporto ateitį būtina mąstyti strategiškai, jis lemia viso regiono ekonomikos būklę. Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad per 20 metų keleivių oro transportu skaičius padvigubės. Krovinių pervežimai oro transportu jau dabar yra viena iš greičiausiai augančių ekonomikos sričių Europos Sąjungoje. Ką apie šias prognozes mano aviacijos lyderiai?

Iki 2018 metų gegužės vyksiančiuose „Aviation in the Making“ renginiuose dalyvaus įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas, „Avia Solutions Group“ tarybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, įmonės „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas ir daugelis kitų aviacijos įmonių vadovų.
2017 spalio 19 dieną, 17 valandą pokalbių ciklą su tema „Oro uostų efektyvumo vertinimas: pelnas ar valstybės interesai“ atidarys nepriklausomas ekspertas, politikas ir aviacijos įmonių vadovas Arijandas Šliūpas.

Dalyvavimas susitikimuose nemokamas, tačiau būtina registracija platformoje Eventbrite. Visi renginiai vyks anglų kalba, ciklo pabaigoje atvykusiems į ne mažiau nei 50% susitikimų suteikiami dalyvavimo mokymuose pažymėjimai.

Daugiau informacijos apie pirmąjį renginį ir registracijos nuoroda: Evaluation of Airport Efficiency: Profit or State Interest?

 

 

 

 

Praėjusią savaitę Seime vyko mokslinė konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“. Joje tarptautinį tyrimą „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) pristatę Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai su konferencijos dalyviais diskutavo apie gerosios praktikos pavyzdžius Lietuvoje.

Inovacijos, kylančios iš piliečių

Socialinės inovacijos šių laikų visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį – yra reikšmingų pokyčių variklis – tačiau pati sąvoka dar nėra plačiai žinoma. „Tai piliečių veiksmai, skirti jų pačių problemų sprendimui“, – konferencijoje, kalbėjo socialinių inovacijų ekspertas, Liuveno Katalikiškojo universiteto, Socialinių tyrimų centro darbuotojas, profesorius dr. Stefenas Dondtas (Steven Dhondt).

Konferencijos, kurią organizavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Kazimiero Simonavičiaus universitetas, dalyviai aptarė šiuo metu kuriamą socialinių inovacijų teoriją. Jos vystymas yra vienas pagrindinių konferencijoje pristatyto mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) tikslų. Nors teorija nėra plačiai žinoma Lietuvoje, praktinių socialinių inovacijų pavyzdžių šalyje galima rasti.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto tyrėjų nuomone, viena ryškiausių socialinių inovacijų Lietuvos švietimo sektoriuje yra projektas „Renkuosi mokyti“. Projektas, vykdomas nevyriausybinės organizacijos, siunčia jaunuolius mokytojauti į Lietuvos, ypač regionų, mokyklas. Taip mokyklas pasiekia nauji mokymosi metodai, gerinama dėstymo kokybė, keliamas mokytojo profesijos prestižas bei mažinama atskirtis tarp regionų.

Kitas pavyzdys – Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos projektas „Debesų klasė“. Tai internetinė platforma pedagogams, kuri siekia kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją, skatina ieškoti šiuolaikiškų mokymo metodų, dalintis patirtimi su kolegomis.

Abu projektai sprendžia opias regionų mokyklų problemas, susijusias su žmogiškaisiais ištekliais – mokytojų kvalifikacijos bei naujų idėjų mokymo procese trūkumą. Apie Lietuvos regionų problemų sprendimą Kazimiero Simonavičiaus Universiteto rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis, pabrėžė, kad „visos inovacijos remiasi žmogiškuoju potencialu. Socialinė inovacija yra ten, kur keičiasi žmogus.“

Socialinės inovacijos – priemonė regionų atgaivinimui?

Konferencijos „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ dalyviai konstatavo akivaizdų ryšį tarp socialinių inovacijų plėtros ir regionų modernizavimo. Sėkmingai vystytis gali tik regionai plėtojantys socialines inovacijas. Kai regionai inovacinio potencialo nestiprina, tai tampa kliūtimi demografinių procesų reguliavimui, gyvenimo kokybės, verslų plėtojimui, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimui ir socialinių problemų sprendimui.

Konferencijoje buvo nutarta parengti metodinį regionų vystymosi vadovą. Jame turėtų būti nurodyta, kaip įgyvendinti, matuoti inovacijas ir vertinti regionų konkurencingumą, kaip konstruoti regiono tapatybę, kurti kultūros ekonomiką ir plėtoti regioninę specializaciją naudojant istorinį paveldą.

Kurs „Idėjų banką“ regionams

Konferenciją atidarė: LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Pranešimus skaitė tarptautinio mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ tyrėjai, socialinių inovacijų ekspertai. Apie socialinių inovacijų potencialą šalies regionuose su mokslininkais diskutavo valstybės institucijų ir vietos savivaldos atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai.

Dalyviai pateikė daugiau nei tris dešimtis siūlymų, kaip stiprinti šalies regionus: nuo idėjų apie mikrokreditus iki darbo aplinkos gerinimo ir visuomenės informacinio raštingumo lygio kėlimo būdų. Vienos iš diskusijų moderatorių, Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas pastebėjo: „Daug diskusijos metu gimusių idėjų buvo skirta suvaržymų ir reikalavimų supaprastinimui, t. y. kasdienio gyvenimo palengvinimui“.

Atsižvelgus į pasiūlytų idėjų kiekį, konferencijos organizatoriai nusprendė kurti atvirą socialinių inovacijų „Idėjų banką”. Internete veikiantis „Idėjų bankas“ bus skirtas tiems, kurie nori užsiimti socialinėmis inovacijomis, tačiau jaučia pirminių idėjų, ar įkvėpimo trūkumą.

Konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ yra ketverių metų trukmės Europos Sąjungos 7-osios Bendrosios Programos tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE, Social Innovation – Driving Force of Social Change) dalis. Tyrimą Lietuvoje vykdo Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Tyrėjų naktis 2017

Tyrėjų naktis 2017

 

XXI amžiaus nusikaltimai keliasi į naujas dimensijas: tyrėjai ir nusikaltėliai susitinka ne tik gatvėje, tačiau ir sekimo kamerų objektyvuose, laboratorijose, socialiniuose tinkluose.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kviečia „Tyrėjų nakties“ gerbėjus dalyvauti eksperimentiniame tyrime, kurio metu jungiami kriminalistikos ir „clue hunt“ žaidimo elementai.

Tyrimas prasideda jau šį penktadienį, 2017 metų rugsėjo 29 dieną, 20 valandą Trakų gatvėje įsikūrusioje kavinėje „Skonis ir kvapas“. Dingsta prabangi vertybė. Užuominomis sekantys tyrimo dalyviai artėja prie painaus nusikaltimo atskleidimo. Aiškėja, kad į nusikaltimą įsitraukę ir Trakų gatvės gyventojai, ir čia veikiančios kavinės, barai, parduotuvės… Nusikaltimą tirti padeda patyręs detektyvas, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiuolaikiškomis priemonėmis papildyti tradiciniai kriminalistų įrankiai tampa daug efektyvesni.

Tyrime dalyvauti galima ir su komanda, ir po vieną, tačiau pagrindis prizas – vienas. Dingusią vertybę radusieji apdovanojami galimybe įsijausti į lakūno amplua – 180 eurų vertės skrydžiu lėktuvo „Boeing737“ arba „Airbus320“ simuliatoriumi pilotų mokykloje „BAA Training Aviation Academy“ dviems asmenims.

Renginio puslapis Facebook’e.

NordBaltic Incubator‘17

NordBaltic Incubator‘17

 

„NordBaltic Incubator‘17“ – tai penktus metus iš eilės organizuojamos tęstinės dokumentinio kino kūrybinės dirbtuvės, kurių objektas – Vilniaus miestas ir jo žmonės. Kasmet į projektą atvyksta skirtingų šalių dokumentinio kino profesionalai ir dėstytojai, kurie projekto dalyvius supažindina su savo šalies dokumentinio kino tradicijomis. Šiais metais bus suteikiama galimybė iš arti pažinti prancūzų dokumentinio kino mokyklą.

KAS IR KADA?

„NordBaltic Incubator‘17“ vyks spalio 2 – 14 dienomis. Projektą vykdo Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (Vilnius).

KAIP ORGANIZUOJAMOS NORDBALTIC INKUBATORIAUS VEIKLOS’17?

Šių metų „NordBaltic Incubator“ Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai susitiks su Amerikos nepriklausomu dokumentinio kino prodiuseriu PAUL NETHERCOTT bei prancūzų kino prodiuseriu ir distributoriumi SEBASTIEN AUBERT. Pirmoje kūrybinių dirbtuvių dalyje jaunieji kino kūrėjai klausys teorinių ir praktinių paskaitų, pristatančių prancūzų kino mokyklą. Dalyviams bus suteikta galimybė analizuoti dokumentinių filmų kūrimo metodus, naująsias filmų kūrimo technologijas, aptarti geriausius prancūzų dokumentinio kino pavyzdžius. Praktinių seminarų metu dalyviai bus suskirstyti į kūrybines komandas ir, konsultuodamiesi su dėstytojais ir techniniais konsultantais, kurs trumpametražius filmus. Projekto metu kūrybinėse komandose bus sukurta 10 trumpametražių dokumentinių filmų. Praktinėje dalyje bus pristatyta Prancūzijos kino mokyklų FEMIS ir EICAR dokumentinių filmų kūrimo metodika.

KAS GALI DALYVAUTI NORDBALTIC INKUBATORIUJE’17?

„Nordbaltic Incubator‘17“ suburia jaunuosius kino kūrėjus ir kūrybinių industrijų  studentus – žurnalistus, režisierius, operatorius, montažo režisierius, kompozitorius, garso režisierius, vadybininkus.

Atrankos kandidatus prašome iki rugsėjo 30 d. el. paštu info@amiincubator.com atsiųsti prašymą dalyvauti projekte ir trumpą savo veiklos pristatymą.

KODĖL NORDBALTIC INKUBATORIUS’17?

„Nordbaltic Incubator‘17“  skatina inovatyvius mokymosi būdus, derinant teoriją, praktiką ir komandinį darbą. Šiais metais jaunuosius  kūrėjus supažindinsime su prancūzų dokumentinio kino tradicijomis. Projekto metu dalyviai turės galimybę dirbti Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriuje bei naudotis Inkubatoriaus technine įranga. Sukurti filmai bus pristatomi Vilniaus kino teatruose, transliuojami LRT kanalu.

Egzai be streso: įveik jaudulį su juoko joga!

Egzai be streso: įveik jaudulį su juoko joga!

 

Esi abiturientas? Jaudiniesi prieš egzaminus? Kazimiero Simonavičiaus universitetas pasirengęs Tau padėti! Kviečiame į Juoko jogos treniruotę, padėsiančią atsikratyti jaudulio ir įtampos. Renginys vyks gegužės 31 dieną, 15 val. KSU Konferencijų salėje (I aukšte). Dalyvauk – bus juokinga ir naudinga!

Juoko jogos sesijos metu, visų pirma grupėje išsklaidomas pirminis sumišimas ir drovumas. Juokas grupėje greitai suartina žmones, atsiranda bendrumo jausmas. Juokiantis atsikratoma baimių, varžymosi ir įtampos. Net po 15 min juoko jogos sesijos, grupės dalyviai yra labiau atsipalaidavę ir labiau pasirengę kūrybiniams procesams. Iš tikrųjų, tokios sesijos pagerina savijautą, nuotaiką, suteikia jėgų, žmogus jaučiasi tarsi persikrovęs. Visi šie komponentai leidžia pagerinti darbo produktyvumą bei efektyvumą.

Juoko pratimai gali padidinti smegenų aprūpinimą deguonimi net iki 25%, o tai pagerina žmogaus darbo produktyvumą. Taip pat Juokas jums gali padėti išlikti sveikiems, nes stiprina imuninę sistemą ir mažina streso lygį.

Juoko jogos metodas įrodo, kad galime juoktis be jokių priežasčių. Šie užsiėmimai vadinami juoko joga, nes unikali pratimų metodika jungia juoko ir jogos kvėpavimo pratimus. Juoko jogos koncepcija paremta moksliškai įrodytu faktu, kad mūsų kūnas negali atskirti natūralaus juoko nuo dirbtinio. Iš esmės, kūne yra sukuriama ta pati „laimės chemija“. Kai juokas yra ne sąlygojamas humoro, per anekdotus, komedijas ar pokštus, o inicijuojamas kaip pratimas – tai keičia supratimą apie tai, kaip dažnai mes galime juoktis. Juokas gali tapti universalia priemone, norint pagerinti savo fizinę bei emocinę būseną.

Gyvenimas su juoku suteikia galimybę į daugelį gyvenimo aspektų pažvelgti lengvesniu, šviesesniu žvilgsniu. Iš esmės juokas – kuria taiką, visų pirma mūsų širdyse“, – sako juoko jogos trenerė Kristina.

Daugiau informacijos: https://goo.gl/7PK9Ya

Mados seserija

Mados seserija

 

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) vyksta šis tas slapto ir nepaprastai įdomaus! Viena Mados industrijos studentė, kurios vardo kol kas neišduodame, kuria mados klubą – Mados seseriją.

Visas tas, kurioms mados tik per paskaitas yra maža, kurios dega noru pamatyti mados užkulisius ir į juos įsilieti, yra aktyvios, drąsios ir, žinoma, nori gyventi madoje ir su mada, KVIEČIAME PRISIJUNGTI! Dalyvaukite pirmame klubo susitikime, kuris vyks gegužės 3 dieną 13 val. KSU Konferencijų salėje (I aukšte), ir sužinokite daugiau apie Mados seseriją ir planuojamas veiklas.

REGISTRACIJA BŪTINA. Jos formą rasite čia:https://goo.gl/forms/rS10PVqxz6mqc0Hs1. Registruodamiesi pažymite, kad dalyvausite pirmajame Seserijos susitikime, tai neįpareigoja tapti Seserijos nare.

Seserijos organizatorė sako: „Pačios savaime jos buvo tik studentės… Tačiau visos drauge jos tapo širdimi, raumenimis ir protu kažko povojingo ir naujo, kažko keisto, dar augančio ir nuostabaus. Drauge jos yra įrankis pokyčiui“.

Nepraleiskite progos nerti gilyn į mados pasaulį!

 

smart-uni_keliones-new3

#SMARTuni

Jau šį šeštadienį, balandžio 29 dieną, 12 val. susitikime 4-tojoje projekto #SMARTuni paskaitoje „Keliones renkamės mes ar kelionės renkasi mus?“. Paskaitą skaitys dr. Rasa Levickaitė. Pažadame, bus labai įdomu!

Paskaitoje kalbėsimės:
– Kelionių agentūros užkulisiai – batsiuvys be batų.
– Kelionių konsultanto prisikėlimas.
– Kelionių tendencijos ir mažėjantis pasaulis.

Populiariojo turizmo pradininkas baptistų dvasininkas Thomas Cook, aktyviai kovojęs su alkoholizmu, 1841 m. sugalvojo surengti parapijiečių išvyką po apylinkes. Tai buvo aiški žinutė ateičiai: kelionės gydo, įkvepia, praturtina, ramina.

Šiandien turizmas – didžiausia pasaulio industrija. Tai – gastronomijos, įvairiausių transporto rūšių, apgyvendinimo vietų, neatrastų salų, ūžiančių miestų pynė. Tai – socialinė, psichologinė, kultūrinė, politinė, ekonominė, ekologinė tvarioji plėtra. Kasmet per pasaulį keliauja virš 1 mrld. planetos gyventojų, kurie sukuria įtraukią industrinę plėtrą, puoselėja darbo vietas, formuoja tvarias ir tolerantiškas bendruomenes, kurios sąmoningai siekia puoselėti ir saugoti gamtinį bei kultūrinį pasaulio paveldą.

Šiandien turizmas – tai įspūdžių katalogas, asmeninių potyrių kolekcija. Jei vakar buvo madinga joga ir Indija, šiandien – žiedai ir Tailandas, rytoj – Arabica ir Peru. Šiandien vartotojas prieš keliaudamas patikrina 10,2 šaltinių, bet priima vis spontaniškesnį sprendimą. Kas formuoja norą keliauti? Kas pakutena paspausti mygtuką „užsakyti“? Kas renkasi – mes keliones ar kelionės mus? Tu negali to nesužinoti!

Pranešėja:
Dr. Rasa Levickaitė – kelionių organizatoriaus „Baltic Tours“ atstovė, socialinių mokslų srities daktarė (ekonomikos mokslo kryptis), Lietuvos kūrybos ekonomikos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų tyrėja, kūrybinių iniciatyvų autorė, turizmo industrijos verslo praktikė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė. Kaip pati Rasa sako, nuo 2000 m. jos pareigos neturi pavadinimo.

Daugiau informacijos ir REGISTRACIJOS formą rasite čia:https://goo.gl/pm5ez5

#SMARTuni – tai KSU projektas, kviečiantis laisvalaikį leisti turiningai: dalyvauti nemokamose paskaitose ir įgyti aktualių žinių, susitikti su įvairių sričių profesionalais, semtis įkvėpimo ir idėjų. Atvirų paskaitų temos pačios įvairiausios: internetinė prekyba, kūrybinis rašymas, mada, internetinės pažintys, darbo paieškos, „Gap year“, asmenukės socialiniuose tinkluose, studijos užsienyje ir Lietuvoje, teisininko profesija, fotografija bei daugelis kitų. Daugiau informacijos apie projektą: http://www.ksu.lt/mokymai/smartuni/

Balandžio 13 d. 17 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (I aukšte, Konferencijų salėje) vyks  JAV režisierių Chris Temple ir Zach Ingrasci filmo „Salam, kaimyne” („Salam Neighbor“, 2015) peržiūra bei aptarimas. Filmą pristato Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada ir JAV kino diplomatijos programa American Film Showcase. Renginio metu filmą pristatys Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados kultūros reikalų asistentė Jūratė Kirvaitienė. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Filmo kūrėjai be užuolankų atveria sukrečiančią temą, į kurią ne visi norime dairytis – pasaulinio masto pabėgėlių iš Sirijos krizę. Jaunieji amerikiečiai atvyksta į Jordaniją ir apsigyvena pabėgėlių stovykloje kartu su tūkstančiais sirų, priverstų palikti savo šeimas ir namus dėl karo, vykstančio jų šalyje. Režisieriai tampa ypatingos drąsos, pasiryžimo ir kūrybingumo liudininkais, gyvendami šalia žmonių, bandančių pradėti savo gyvenimą iš naujo.

Renginys yra NEMOKAMAS ir ATVIRAS plačiajai visuomenei. REGISTRACIJA yra privaloma, jos formą rasite čia.

Filmo anonsą galite pamatyti čia:

Daugiau informacijos apie filmą, jo kūrėjus ir socialines veikas, susijusias su šiuo filmu galite rasti čia.

Filmas bus rodomas su lietuviškais subtitrais.

Apie filmą
Du amerikiečiai vyksta į Jordanijoje esančią Zaatari pabėgėlių stovyklą, įkurtą vos dešimt kilometrų nuo Sirijos sienos, kad patirtų, ką reiškia gyventi kartu su 85 tūkst. iš gimtinės pasitraukusių sirų. Zachas ir Chrisas neria į labiausiai šiuo metu žmoniją alinančios krizės epicentrą. Jie yra vieni pirmųjų čia atvykusių kino kūrėjų, kuriuos įleidžia Jungtinės Tautos, ir suteikia leidimą apsigyventi Zaatari stovykloje pabėgėlių teisėmis. Jie užsiregistruoja ir gauna palapinę. Čia Zachui ir Chrisui atsiveria sukrečiančios istorijos žmonių, kovojančių su visomis negandomis, siekiančių atkurti ne tik savo, bet ir kaimynų sudaužytus gyvenimus – nuo Um Ali, moters, sunkiai įveikiančios netektį bei iškilusius kultūrinius barjerus, iki dešimtmečio Raoufo, kurio negandas slepia neblėstanti šypsena.

DSC_2452

KSU rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis

Penktadienį Kazimiero Simonavičiaus universitete sulaukėme daug svečių – čia lankėsi moksleiviai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. KSU kvietė moksleivius ne tik susipažinti su Universitetu ir bent vienai dienai įsijausti į studento vaidmenį – dalyvauti paskaitose, bendrauti su dėstytojais, studentais ir administracijos darbuotojais – tačiau ir susipažinti su praktikos bei karjeros galimybėmis. Moksleiviai lankėsi įvairiose įmonėse ir institucijose:

Čia jie galėjo užduoti rūpimus klausimus, susipažinti su vykdomomis veiklomis, jų specifika: patirti, ką reiškia sėdėti žinių vedėjo vietoje ar prie lėktuvo vairo, pamatyti, kaip kuriamas filmo garso takelis, vykdomi nusikaltimų tyrimai (imami pirštų antspaudai ir kt).

Renginį Universitete vedė studentės Goda Janušauskaitė ir Margarita Bukina. Susirinkusius moksleivius bei mokytojus pasveikino KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis. KSU Studentų atstovybė papasakojo apie savo veiklą ir organizavo smagius žaidimus.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Aurelija Tamulionienė su moksleiviais diskutavo apie raštingumą ir neraštingumą, pristatė dažniausias klaidas, pasitaikančias abiturientų brandos egzaminų rašiniuose, patarė, kaip reikėtų jų išvengti.

Patyrę dėstytojai moksleivius supažindino su įvairiomis sritimis: doc. dr. Eugenijus Skerstonas pristatė mados industriją, doc. dr. Remigijus Venckus – audiovizualinius menus, prof. dr. Ryšardas Burda – teisę ir detektyvistiką, prof. dr. Jolanta Zabarskaitė – lingvistiką, Evaldas Kuzminas (AB „Avia Solutions Group“) – aviaciją.

Išvykdami KSU Atvirų durų dienos dalyviai dalinosi teigiamais įspūdžiais –  abiturientė iš Ukmergės rajono Aida Stakaitė teigė, kad renginys jai labai patiko, nes gavo daugiau dėmesio sau: „Kai kalba, žinau, kad kalba su manimi, kalba būtent man. Pavyzdžiui, kai man kyla koks nors klausimas iš karto galiu gauti atsakymą, išsiaiškinti, galiu ir savo nuomonę pasakyti“.

Abiturientė Aistė Šnipaitytė pasakojo: „KSU Atvirų durų diena paliko labai teigiamus įspūdžius, iš tikrųjų labai patiko. Bent jau aš asmeniškai pamačiau galbūt visai kitą pusę. Mums nebuvo paprasčiausiai pristatytos vykdomos studijų programos, bet daugiau gilinomės į mokslus ar netgi kur praktiką būtų galima atlikti“.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2017 m. vasario 22 d. kviečia į Duomenų ekonomikos dirbtuves ir seminarą „Towards Data Economy Excellence Centre and Big Data Lab“, kuriam vadovaus Prof. Dr. Jari Kaivo-oja.

Duomenų ekonomikos ir didžiųjų duomenų vaidmuo yra naujas visuotinis iššūkis visoms šiuolaikinio gyvenimo sritims, verslui ir valdymui. Duomenų ekonomika pratęsia, modernizuoja ir pakeičia informacijos vadybos ir žinių ekonomikos modelius bei paradigmas, prisitaikydama juos šiuolaikinio verslo ir valdymo sumanumo logikai. Didžiųjų duomenų panaudojimas esmingai keičia planavimą, prognozavimą ir ateities įžvalgų metodologijas.

Didžiųjų duomenų studijos, tyrimai ir praktinis panaudojimas yra vienas iš svarbiausių Kazimiero Simonavičiaus universiteto prioritetų. Šiam tikslui yra suformuota tarptautinių ekspertų grupė ir plečiamas tarptautinio bendradarbiavimo tinklas.

Renginys yra skirtas apžvelgti naujausias duomenų ekonomikos ir didžiųjų duomenų metodų, tyrimo ir panaudojimo tendencijas, suformuoti kompetencijos centro ir virtualios tarptautinės laboratorijos steigimo ir veiklos principus bei aptarti projektines ir verslines bendradarbiavimo galimybes ir formas.

Pranešimus skaitys ir diskusijas moderuos:

Prof. Dr. Jari Kaivo-Oja (University of Turku, Research Director of Finland Future Research Centre)

Prof. Dr. Dr. Steffen Roth (La Rochelle Business School)

Dr. Levan Bzhalava (Business School of Caucasus University, Tbilisi, Georgia)

Prof. Dr. Arūnas Augustinaitis (Kazimieras Simonavičius University)

Lasse Härkönen (Founder, CEO, Future Winners Oy, Finland)

Adomas Svirskas (IT Strategist and Big Data Expert at Kazimieras Simonavičius University, National Software and Services Technology Platform, H2020 Programme Expert, European Commission)

Darius Verbyla (Director of Business School of Kazimieras Simonavičius University)

Renginio programą ir registraciją rasite čia: https://goo.gl/1osf2A

ksu-diplomu-teikimas

2017 m. sausio 26 d. 13.00 val. vyks Kazimiero Simonavičiaus universiteto diplomų teikimo ceremonija Antreprenerystės ir vadybos, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Mados industrijos, Politikos komunikacijos ir žurnalistikos, Pramogų ir turizmo industrijų, Tarptautinės verslo teisės, Verslo vadybos bakalauro bei Teisės magistro studijų programų absolventams. Ceremonija vyks Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31, Vilnius).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Pasipuošti mantijomis (mantijų nuomos punktas bus Vilniaus Rotušėje, II a. prie Didžiosios salės) galėsite atvykę Jūsų studijų programai nurodytu laiku:

10.15 val. – 11.00 val. KKI, ANV, VV

11.00 val. – 11.45 val. PKŽ, PTI

11.45 val. – 12.30 val. MI, TVT, T