Kviečiame visus Aviacijos vadybos studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės dalyvauti „Tarptautinėje aviacijos mokykloje“, kuri yra Erasmus+ projekto „Išskleisk savo sparnus“ dalis.

Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti aviacijos vadybos studentų žinių ir įgūdžių kokybę bei atitikimą darbo rinkos ir socio-ekonominei aplinkai. Bus sukurtas naujas studijų kursas „Darnios aviacijos plėtra“, kuris apims temas, susijusias su atsakingos ir sąmoningos aviacijos nauju konceptualiu modeliu, kuriame aviacijos plėtra vykdoma atsižvelgiant į socialinės ir gamtinės aplinkos interesus, egzistuojančius ekologinius apribojimus bei visuomenės lūkesčius.

Projektą įgyvendina trys partneriai:

  • Informacinių technologijų ir vadybos universitetas Žešove, Lenkija (projekto koordinatorius);
  • Kazimieros Simonavičiaus universitetas, Lietuva;
  • Transporto ir telekomunikacijų institutas, Latvija.

Tarptautinė aviacijos mokykla vyks:

  • Lenkijoje, Žešove (2018 m. spalio 1-5 d.)
  • Lietuvoje, Vilniuje (2018 m. lapkričio 19-23 d.)

Dalyvavimas privalomas abiejose dalyse, kuris bus įvertintas 6 ECTS kreditais atsižvelgiant į užduočių atlikimą.

KAIP DALYVAUTI

Visi kandidatai turi pateikti šiuos dokumentus:

Dokumentus prašome pateikti Tarptautinių ryšių skyriui (201 kab.). Pateikti dokumentai nebus grąžinami.

Komisija atrinks 3 geriausiai įvertintus kandidatus. Tik atrinkti kandidatai dalyvaus Tarptautinėje aviacijos mokykloje kartu su kitais 6 studentais iš Lenkijos ir Latvijos.

TERMINAS

Dokumentai priimami iki 2018 m. gegužės 31 d.

Papildoma informacija

  • Tarptautinės aviacijos mokyklos užsiėmimų tvarkaraštis bus pateiktas ne vėliau nei likus 2 mėnesiams iki veiklų pradžios.
  • Visų užsiėmimų Tarptautinės aviacijos mokyklos metu lankomumas yra privalomas.
  • Kiekvienas dalyvis gaus finansinę paramą veikloms Lenkijoje: 550 EUR kelionės ir pragyvenimo išlaidoms.

Iškilus klausimams prašome kreiptis el. p. international@ksu.lt arba tel. +370 686 34423.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Antreprenerystės ir vadybos trečiojo kurso studentas Karolis Mickus pirmasis Lietuvoje už studijas susimokėjo bitkoinais – elektroniniais atsiskaitymo vienetais, gaunamais už savo kompiuterio resursų paskolinimą.

Studentas 2017 metų pradžioje investavo į bitkoiną, jo rinkos vertė siekė apie 1000 eurų. „Mano pradinė 200 dolerių investicija į ISO technologiją buvo su labai dideliu prieaugiu. Pamačiau, kad čia tikrai labai didelės galimybės, bet problema Lietuvoje ir Rytų Europoje – ribotos galimybės atsiskaityti kriptovaliuta“, – sakė Karolis, kurio pasiūlytas būdas susimokėti už studijas KSU buvo sutiktas labai palankiai. Įdomu tai, kad Karolis virtualios realybės bei papildytos realybės pagrindu sukūrė ir siekia pasauliui pristatyti psichinio sveikatingumo startuolį, kuris, sujungiant moderniausius mokslo instrumentus ir Tibeto senąsias tradicijas, būtų naudojamas psichosocialinei sveikatos reabilitacijai ir prevencijai.

Kaip sakė K. Mickus, atpalaidavimo bei ilgalaikės įtampos padarinių mažinimo idėja domėjosi Aviacijos industrijos vadovai, taip pat NASA asociacijos nariai. K. Mickus tikisi, kad startuolį pavyks išplėsti ir pritaikyti dirbant su autistais, Alzheimerio ar potrauminio streso sutrikimo atvejais. Rėmėjų bei partnerių studentas ieškojo Amerikoje. Prieš kelionę KSU rektorius Arūnas Augustinaitis K. Mickui linkėjo sėkmingos kelionės ir atkreipė dėmesį, kad KSU Antreprenerystės ir vadybos programa, kurią pasirinko Karolis, kaip tik orientuota į startuolių kūrimą bei vadybą. Mokestį už mokslą Kazimiero Simonavičiaus universitetas pagarsino priimantis mokslo metų pradžioje. Kaip tuomet skelbė KSU, tokį atsiskaitymo už studijas būdą universitetas įvedė pirmasis Lietuvoje ir yra vienas iš nedaugelio universitetų, priimančiųjų mokestį už studijas kriptovaliuta Baltijos jūros regione.

Studentų, norinčių atsiskaityti bitkoinais, mokėjimai apskaitomi taikant pasirinktos valiutos mokėjimo dienos kursą. Naudodamasis finansinių technologijų paslaugas teikiančios platformos Spectrocoin.com paslaugomis, universitetas gali priimti mokestį už studijas ne tik bitkoinais, bet ir „Ethereum“, „Dash“ ir kitomis virtualiomis valiutomis. Pasak universiteto rektoriaus prof. dr. A. Augustinaičio, atsiskaitymas kriptovaliuta yra patogus sprendimas dėl transakcijų greitumo ir pigumo. Be to, tai patrauklu užsienio studentams. Nors atsiskaitymai kriptovaliuta pasaulyje vyksta apie 10 metų, švietime tai vis dar naujiena. Pasaulyje atsiskaitymus kriptovaliuta priima tik keli universitetai. Mokslo ir studijų institucijos stengiasi sudaryti sąlygas už studijas kriptovaliuta mokėti technologijų, verslo bei ekonomikos sričių studentams. Vienas iš lyderių šioje srityje – Nikosijos universitetas, įsikūręs Kipre. Kriptovaliuta galima atsiskaityti už visas šio universiteto studijų programas ir tai daro beveik 2 procentai visų universiteto studentų, t. y. beveik 300 studijuojančiųjų. Mokestį už studijas kriptovaliutomis taip pat priima Meksikoje įsikūręs privatus Amerikų universitetas, kai kurių kitų universitetų padaliniai.

 

Kas yra filosofija? Koks jos vaidmuo kasdieniame mūsų gyvenime? Kodėl filosofiniai klausimai neturi vieno aiškaus atsakymo ir kaip filosofija veikia mūsų tarpusavio santykius? Tai pagrindiniai praėjusią savaitę vykusių paskaitų klausimai, į kuriuos gilinosi Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) tarptautinio Vaikų universiteto „Alfa” studentai pačiomis įvairiausiomis formomis – klausydamiesi, kurdami, žaisdami ir, žinoma, filosofuodami.

Dar XVI amžiuje prancūzų rašytojas Michel de Montaigne yra sakęs – jei filosofija mus moko gyvenimo meno ir jei vaikams tai naudinga ne mažiau nei mums, tai kodėl nenaudojame filosofijos jų ugdyme? Šiandien psichologai vieningai sutaria filosofijos nauda vaikams, anot jų, edukacija per filosofiją vaikams suteikia didesnio pasitikėjimo savimi, kantrybės, tolerancijos, suteikia platesnį suvokimo lauką ir padeda išvengti konfliktų. KSU Vaikų universiteto „Alfa“ vaikai tik patvirtino, kad iš antikos laikų kilęs mokslas yra ne tik būtinas šiais laikais, tačiau ir labai įdomus. Paskaitų metų, kurias vedė universiteto lektoriai, vaikai susipažino su filosofijos teorija ir galėjo šį mokslą „paliesti“ įvairiais aspektais: žaidžiant žaidimus, atliekant kūrybines užduotis, dalyvaujant diskusijose filosofiniais klausimais bei stebint optinių iliuzijų objektus ir juos analizuojant. Sesijos pabaigoje vaikai vieningai sutarė, kad filosofija turėtų būti mokoma mokyklose.

„Norint užsiimti filosofija nereikia būtinai turėti specialaus mokslo žinių, užtenka tiesiog suabejoti, nustebti, susimąstyti. Tai mokymasis patirti pasaulį kitaip nei įprasta. Vaikams tai puikiai pavyksta, dažnas sutiktų, kad laikui bėgant žmonės praranda vaiko spontaniškumą, gebėjimą klausti, pasineria į savaime suprantamybės būvį. Vaikų universiteto „Alfa“ studentai filosofiją pažino ne kaip faktinių žinių visumą, bet kaip gebėjimą savarankiškai mąstyti ir ieškoti prasmės savo pačių gyvenimiškoje patirtyje, ypač sprendžiant probleminius klausimus“ – KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius dr. Mindaugas Kazlauskas.

Be dalyvavimo paskaitose vyko ir KSU „Alfa“ universiteto senato posėdis, kurį sudaro oficialiai universiteto atidarymo dieną į rektoriaus, prorektoriaus, kanclerio bei fakulteto dekanus inauguruoti vaikai. Jo metu vaikai aptarė svarbiausius jaunojo universiteto klausimus ir ateities planus.

Jaunieji studentai KSU auditorijas jau pažįsta, į mokymosi sesiją susirinko trečiąjį kartą. Jau klausėsi paskaitų apie komunikaciją bei mokslo pradmenis. Sesijos kursas baigsis gegužės 25 dieną, kurioje teisės paskaitų ciklas.

Tarptautinis „Alfa” vaikų universitetas – tai edukacinė platforma, vykdoma remiantis sėkmingu Lenkijos partnerių Kujavijos – Pamario Aukštosios mokyklos, Vaikų universiteto pavyzdžiu, kuris KSU oficialiai atidarytas vasario pradžioje. Čia mokosi 8 – 9 metų amžiaus vaikai iš lietuvių, rusų ir lenkų mokyklų. Viso universitetą sudaro per 120 vaikų iš „Saulės“ privačios gimnazijos, Vilniaus Simono Konarskio mokyklos, Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos ir Kujavijos Pamario mokyklos. Kaip teigia KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, vienas iš pagrindinių šios iniciatyvos tikslų – harmoningos asmenybės formavimas, jungiant humanitarinius, technologinius, fizinės kultūros ir meno elementus į tas kompetencijas ir įgūdžius, kurie suformuos išdidų, pasitikintį ir sėkmingą ateities Europos pilietį.

Kviečiame paskutinio kurso studentus teikti paraiškas gauti Erasmus+ programos stipendiją absolventų praktikai užsienyje per pirmus metus po studijų baigimo.

Dėmesio! Studentai, kurie jau buvo išvykę Erasmus studijoms ir/ar praktikai, gali vykti ir absolventų praktikai, tačiau planuojamos praktikos laikotarpis ir ankstesnių Erasmus studijų/praktikos laikotarpis bendrai negali viršyti 12 mėnesių. Praktikos laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 2 mėn.

Atrankoje dalyvausiantys studentai turi užpildyti paraišką  ir iki gegužės 31 d. atsiųsti el. p. international@ksu.lt.

Daugiau informacijos apie Erasmus praktiką rasite KSU tinklalapyje.

Iškilus klausimams kreipkitės el. p. international@ksu.lt arba tel. +370 686 34423.

Erasmus+ studentai

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, pagal ankstesnių metų duomenis, yra ne tik sparčiausiai augantis universitetas Lietuvoje, tačiau jį spėjo pamėgti ir užsienio studentai, ypač Erasmus mainų programos dalyviai.

„Nors esame nedidelis universitetas, tačiau bendruomenė labai įvairiatautė, o pagal Erasmus+ mainų programą kasmet atvykstantys studentai sudaro daugiau nei 10 procentų visų universiteto studentų,“ – teigia KSU tarptautinių ryšių koordinatorė Kristina Šlekienė.

Praėjusią savaitę pusmečiui į Kazimiero Simonavičiaus universitetą studijuoti atvyko 27 studentai iš tokių Europos šalių kaip Prancūzija, Italija, Turkija, Ispanija, Nyderlandai, Vokietija ir kt. Kaip ir kasmet, universitetas išlieka populiariausias Italijos, Turkijos ir Ispanijos studentų tarpe. Tuo tarpu KSU studentai dažniausiai pagal mainų programą išvyksta į Daniją, Ispaniją, Lenkiją bei Portugaliją.

„Neatsitiktinai pasirinkau šį universitetą, jį man rekomendavo draugas, kuris studijavo čia pagal mainų programą ankstesniais metais. Labiausiai mane sužavėjo vakarietiška studijų aplinka, betarpiškas bendravimas tarp studentų ir dėstytojų bei įdomios ir kokybiškai pateiktos studijų programos, kuriose mokomasi per praktinius užsiėmimus, “ – teigia pagal Erasmus programą antrą semestrą KSU besimokantis Abdullah iš Turkijos.

Erasmus programoje dalyvaujantys studentai stiprina užsienio kalbų įgūdžius, gilina savo studijų krypties žinias, susipažįsta su Europos šalių patirtimis jų studijuojamų disciplinų srityje, artimiau susipažįsta su kitomis kultūromis. Praėjusią savaitę atvykę ir naują semestrą pradėję studentai jau turėjo progą ne tik susipažinti vieni su kitais bei KSU bendruomene, bet ir pristatė vieni kitiems savo tautos kultūrą, tradicijas ir net kulinarinį paveldą, šios savaitės pabaigoje, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį bus rengiama išvyka į Trakų istorijos muziejų Trakuose.

Akimirkos iš renginio čia.

 

Prof. dr. Arūnas Augustinaitis ir Karolis Mickus

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Antreprenerystės ir vadybos trečiojo kurso studentas Karolis Mickus pasauliui pasiruošęs pristatyti virtualios realybės (VR) bei papildytos realybės (AR) pagrindu sukurtą psichinio sveikatingumo startuolį, kuris apjungdamas moderniausius mokslo instrumentus ir Tibeto senąsias tradicijas būtų naudojamas psichosocialinei sveikatos reabilitacijai ir prevencijai. Idėja jau netruko susidomėti Aviacijos industrijos vadovai, ja susižavėjo taip pat ir NASA asociacijos nariai kaip atpalaidavimo bei ilgalaikės įtampos padarinių sumažinimo įrankis. Tačiau, anot Karolio, tikimasi priemonės panaudojamą išplėsti ir mediciniškai, pvz. praktikoje dirbant su autistais, alzhaimerio ar potrauminio streso sutrikimo ligoniais.

Šiuo metu startuolio įkūrėjas Karolis Mickus ieško rėmėjų bei partnerių, kuriuos tikisi surasti Amerikoje. Prieš didžiąją kelionę KSU rektorius Arūnas Augustinaitis susitiko su studentu palinkėti sėkmingos kelionės ir pažymėjo besidžiaugiantis, kad universiteto Antreprenerystės ir vadybos programa, kuri yra tikslingai orientuota į startuolių kūrimo ir vadybos poreikius realiai veikia ir tai įrodo net keletas sėkmingai šiuo metu veikiančių naujai įkurtų įmonių pavyzdžių.

Vasario 1 dieną Vilniaus rotušėje įvyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) diplomų įteikimo šventė. Buvo įteikti diplomai bakalauro ir ištęstines studijas baigusiems universiteto studentams, tarp ir jų pirmiesiems Aviacijos vadybos kurso absolventams.

Iš viso šiemet baigė 83 studentai, įteikti 77 bakalauro diplomai ir 6 magistro. Gausiausiai absolventų iš Mados industrijos bei Pramogų ir turizmo industrijos studijų programų, viso jas baigė 38 absolventai. „Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto programos yra labai svarbios šiandieniai inovacijų ir kūrybos ekonomikos plėtrai. KSU vykdomos pramogų ir turizmo industrijų bei mados industrijų studijos – tai būdas įgyti sintetines kompetencijas, kur humanitarinis mąstymas, kultūra ir meninis žinojimas jungiasi su versliniu mąstymų ir technologiniais metodas. Beje tik toks išslavinimas ir veiklos būdas – pats efektyviausias šiuolaikinio pasaulio darbo rinkose. Neatsitiktinai šiuo metu vis dažniau girdime sėkmės istorijas, kai milijonieriais tampa kūrybiški, drąsūs, inovatyvių sprendimų ieškantys žmonės, darantys įtakas tokiose sferose kaip mada, pramogos bei pastaraisiais metais itin stipriai modernėjanti turizmo industrija,“ teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius Arūnas Augustinaitis.

Taip pat šiemet Kazimiero Simonavičiaus universitete bakalauro diplomus gavo pirmoji Aviacijos vadybos studijų programos absolventai. Pasak KSU rektoriaus Arūno Augustinaičio, ši studijų programa yra viena iš strateginių universiteto studijų plėtros krypčių, kuri pasiteisino Lietuvos sąlygomis. Tai vienintelė tokio pobūdžio programa Vidurio Europos regione. Be abejo, prie šios programos sėkmės prisidėjo ir tai, kad Lietuvoje turime seną aviacijos tradiciją, o šiandienis avia-industrijos verslas yra sparčiausiai augantis ekonomikos segmentas, kurio perspektyvų ribos yra sunkiai numanomos. Tad neatsitiktinai šios programos plėtra įgyja vis didesnį tarptautinį pobūdį. Aviacijos vadybos studijų programa Kazimiero Simonavičiaus universitete vyksta anglų kalba, tai yra daugiausiai užsienio studentų pritraukusi studijų programa. Jau pirmąjį pusmetį ją pasirinko keli užsieniečiai, o pirmuoju KSU Aviacijos vadybos diplomą atsiėmusiu užsieniečiu tapo Indijos pilietybę turintis Dhruv Gupta. Anot jo, studijos suteikė galimybę pažinti aviacijos sektorių iš vidaus bei klausytis paskaitų tiesiai iš aviacijos sektoriuje dirbančių profesionalų. Kaip labai svarbų šių studijų privalumą pašnekovas taip pat išskyrė praktinių užsiėmimų naudą, kurių didžiausią įspūdį paliko patirtis realaus skrydžio „A320 airbus“ simuliatoriuje. Šiuo metu Dhruv dirba universiteto atstovu Indijos regionui, pritraukiant aviacijos industrija besidominčiųjų moksleivių ir studentų susidomėjimą KSU rengiama Aviacijos vadybos studijų programa. Nors ir gana šviežia studijų kryptis, tačiau patirtis parodė, jog šią studijų kryptį studentai pasirenka ne atsitiktinai, o iš seniau jaučiantys potraukį šiai industrijai bei dar besimokydami sėkmingai įsidarbina aviacijos sektoriuje veikiančiose kompanijose.

Nuotraukos: Saveen Radula

Video konkursas

Compostela universitetų grupė, kurios narys yra Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kviečia studentus dalyvauti vaizdo darbų konkurse ir laimėti piniginį prizą.  

Šių metų konkurso temos yra šios: Šv. Jokūbo kelias (Isp. Camino de Santiago), Europinė tapatybė ir kultūra (angl. Europe identity and culture) bei Aukštojo mokslo solidarumo vertybės (angl. Values of solidarity of Higher education). Vaizdo darbe turi atsispindėti bent viena šių temų. Dalyvauti konkurse galima individualiai arba su komanda, tačiau visi dalyviai privalo būti Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentai.

Praėjusiais metais Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentės Augustės Paulauskaitės filmas „What would you like to have in your dream job“ konkurse užėmė antrąją vietą. Jos video darbą galima pamatyti čia.

Techniniai vaizdo darbo reikalavimai:
–  Kūrybos priemonės nėra ribojamos (mobilieji telefonai, vaizdo kameros, fotoaparatai ir pan.)
– Galima naudoti tik originali
audiovizualinė medžiaga, nepažeidžiant autoriaus ir žmogaus teisių, laikomasi kūrybinės ir akademinės etikos.
– Naudojama tik originali audiovizualinė medžiaga, nepažeidžiant autoriaus ir žmogaus teisių, laikomasi kūrybinės ir akademinės etikos.
– Videofilmai kuriami anglų kalba arba su angliškais subtitrais.
– Videofilmų pradžioje privalu įdėti CGU ir KSU logotipus (CGU logotipą galite atsisiųsti
čia)
– Filmo titruose anglų kalba nurodomi filmo autoriai ir kūrybiniam darbui vadovavę dėstytojai.
– Maksimali video darbo trukmė 90 sekundžių.
– Videofilmai kuriami anglų kalba arba su angliškais subtitrais.
– Videofilmų pradžioje privalu įdėti CGU ir KSU logotipus (CGU logotipą galite atsisiųsti
čia)
– Filmo titruose anglų kalba nurodomi filmo autoriai ir kūrybiniam darbui vadovavę dėstytojai.

Videofilmai konkursui pateikiami iki 2018 m. kovo 21 d. KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriui (mindaugas.kazlauskas@ksu.lt ). Filmai siunčiami per www.wetransfer.com. Kartu su videofilmu reikia atsiųsti: CV (Europass forma) anglų kalba ir motyvacinis laiškas (turi būti pagrįstas pasirinkimas dalyvauti konkurse bei paaiškintas videofilmo turinys; iki 300 žodžių) anglų kalba. Geriausi du darbai bus įvertinti piniginiais prizais, pirmos vietos kūrėjams skiriant 1000 eur. Apdovanojimą, o antrosios – 400 eur.

Plačiau apie konkursą galite paskaityti čia.

Zbignevas Seniut

Zbignevas Seniut

Ketvirtadienį, lapkričio 23 dieną, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Studentų atstovybės nariai išrinko naują prezidentą. Juo tapo Aviacijos vadybos programos pirmakursis Zbignevas Seniut.  

Zbignevas pasakoja, kad Rugsėjo 1-ąją įžengęs į Universitetą net nenujautė, jog imsis iniciatyvos ir taps Studentų atstovybės lyderiu: „Studentų atstovybės prezidento postas mano gyvenime yra kažkas visiškai naujo, kadangi mokyklos laikais nebuvau nei seniūnu, nei mokyklos tarybos nariu, o čia nuo pat studijų pradžios priimu tokį didelį iššūkį. Atsiradus galimybei būti ne tik atstovybės nariu, bet ir jos lyderiu, nusprendžiau nedvejoti ir išbandyti save“.

Paklaustas apie artimiausius planus ir siekius, naujasis prezidentas sako pirmiausia imsiantis komunikacijos: „Pagrindinis mano tikslas yra sukurti komunikacijos trikampį tarp administracijos, atstovybės ir studentų, kad vadovybės sprendimai būtų žinomi visiems ir nekiltų neaiškumų. Antra, sieksiu, kad mus pastebėtų, nepaisant nedidelio kolektyvo. Planuoju rasti rėmėjų, kad mūsų Universiteto šventės būtų dar spalvingesnės ir linksmesnės. Manau, kad su visų studentų pagalba, galėsime tai įgyvendinti“.

 

Ketvirtadienį, lapkričio 16 dieną, Kazimiero Simonavičiaus universitete patirtimi ir įžvalgomis dalinosi „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis. Jis dalyvavo antrajame susitikimų ciklo „Aviation In The Making“ renginyje, kurio tema: „Ar atvira Europos oro erdvė tikrai atvira? Nacionalinių vežėjų nauda valstybėms“.

Gediminas Žiemelis (Avia Solutions Group nuotr.)

Gediminas Žiemelis (Avia Solutions Group nuotr.)

Kaip renginio pradžioje ir įspėjo G. Žiemelis, gausiai susirinkusiems dalyviams buvo pristatyta ta atviros oro erdvės pusė, kuri nėra pateikiama oficialiuose vadovėliuose, ataskaitose, valstybinėse institucijose ar universitetuose. „Kalbėsiu apie tai, kas „lieka po stalu”, – sakė G. Žiemelis.

Gediminas Žiemelis pasakojo: „Nepaisant daugybės „Atviros oro erdvės“ susitarimų, kuriuos tūkstantmečio pradžioje pasirašė JAV ir dauguma ES valstybių, egzistuoja esminiai apribojimai transatlantinei konkurencijai ir investicijoms į aviaciją. Be to, nors teoriškai nacionalinių vežėjų subsidijavimo apribojimai ir IATA reikalavimai turėtų visiems užtikrinti lygias galimybes, iš tikrųjų situacija yra kitokia“.

„Nors oficialiai turime atvirą konkurencinę erdvę, egzistuoja istoriškai susiklostę centrai, stipriai susiję su stambiausiais vežėjais ir nacionalinėmis oro linijų bendrovėmis. Vyriausybės taip pat randa būdų netiesiogiai subsidijuoti nacionalinius vežėjus. ES yra oficialiai pripažinusi 13 oro linijų bendrovių gavusiomis  nelegalią valstybinę finansinę pagalbą. Tiesiogiai ar netiesiogiai subsidijuodamos, vyriausybės bando išlaikyti nacionalinius vežėjus, susiduriančius su stipria didžiųjų Europos oro linijų bendrovių konkurencija“, – kalbėjo G. Žiemelis.

Renginio akimirka (Kastės Mašidlauskaitės nuotr.)

Renginio akimirka (Kastės Mašidlauskaitės nuotr.)

Tarptautinės įmonių grupės „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis yra gerai žinomas verslininkas. 2016 metais jam įteiktas prestižinis Europos verslo apdovanojimas už inovatyvumą, verslo ateities viziją bei verslo valdymo ir plėtros įgūdžius. Leidinys „Aviation Week & Space Technology“ dukart pripažino jį vienu gabiausių lyderių tarp 40-ies aviacijos sektoriuje dirbančių jaunųjų vadovų pasaulyje.

„Aviation In The Making“ – tai neformali erdvė, kurioje susitinka aviacijos lyderiai ir šiame sektoriuje dirbantys specialistai, aviacijos studentai. Atvirų susitikimų ciklą drauge su įmone „Friendly Avia Support“ organizuoja Kazimiero Simonavičiaus universitetas, vykdantis vienintelę regione Aviacijos vadybos studijų programą.

Antrojo „Aviation In The Making“ renginio vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia:

_MG_6118

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) Kastė Mašidlauskaitė studijuoja Kūrybines ir kultūrines industrijas. Pavasario semestrą ji praleido Norvegijoje, kurioje pagal Erasmus+ mainų programą studijavo Voldos universitete. Kviečiame skaityti Kastės įspūdžius!

Kastė Mašidlauskaitė

Labai labai noriu papasakoti apie savo Erasmus+ patirtį, nors žinau, kad kažką pamiršiu, kažko iki galo nepasakysiu, bus daug minčių šuolių ir visko, nes tai buvo NEPAKARTOJAMA! Sunku į vieną puslapį sutalpinti visas emocijas, mintis ir įvykius, kurie vyko man gyvenant Norvegijoje. Žmonės visuomet mane mato su plačia šypsena ir trykštančia energija, bet, tiesą sakant, pirma diena kitoje šalyje buvo labai labai baisi. Važiavau viena ir manęs laukė labai ilga kelionė iki Voldos. Iš Lietuvos sparnus pakėliau apie 6 val. ryte, o mano batai į sniegą Voldoje paniro tik apie 7 val. vakare. Buvo ir ašarų, ir nesusipratimų, ir visko, nes tik vakare, išlipusi iš autobuso, supratau, kad čia aš gyvensiu ateinančius pusę metų be šeimos, draugų, mylimo vaikino ir brangiausio šuns.

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Pirmiausia trumpai apie tai, kas aktualiausia – Voldos Universitetą. Ten – rojus, daug pastatų viename miestelyje ir kiekviename gali rasti viską, ko reikia. Nuo televizijos studijos, kuri man buvo aktuali dėl fotografijos ir visos turimos įrangos, iki didelio baseino ir sporto salių. Universiteto aura man priminė KSU, nes ten lygiai taip pat buvo ramu leisti dienas dirbant ir malonu bendrauti su administracija, koordinatoriais ir kitais studentais. Norvegijoje pasirinkau mokytis fotografiją žiniasklaidai ir leidinių dizainą. Fotografijos paskaitos manęs nesužavėjo, gal dėl to, kad mano pačios sritis yra visai kita, tačiau dėstytojai buvo labai geri! O leidinių dizainas mane vėl grąžino prie seniai pamiršto hobio – piešimo. Taigi, su savo dviem mylimomis draugėmis kūrėme žurnalą apie vaikystės svajonę. Jos dirbo ties tekstais, o aš nupiešiau daugiau nei 100 iliustracijų kiekvienam interviu. Dėstytojai labai dėmesingi ir atsidavę savo darbui. Mielai eidavome į kiekvieną susitikimą su jais, nes jie skyrė daug laiko individualioms konsultacijoms.

 

_MG_5935

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Studijuodama Norvegijoje, išpildžiau keletą savo svajonių: viena iš jų buvo pamatyti Šiaurės pašvaistę. Ir taip, ji toookia žalia! Kai išbėgau į lauką jos fotografuoti, tiek jausmų mane apėmė vienu metu, neįmanoma nupasakoti!

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Voldoje visi kartoja „tai vieta, kurios niekada nepamirši“. Iš pradžių maniau, kad dėl to, jog tai mano Erasmus, bet ne. Ta vieta tikrai turi kažką tokio, ko žodžiais nenupasakosi. Tave supa fjordas ir snieguotos kalnų viršūnės, plaukus velia stiprus norvegiškas vėjas, sėdi prie ežero ir tavo galvoje vienintelė mintis: „Kokia aš laiminga!“. Tai nedidelis studentiškas miestelis, kuris mane nugramzdino į kūrybos procesą. Lietuvoje esu įpratusi visur lėkti, apsikrauti darbais ir skubėti, tačiau ten atsipalaidavau ir mėgavausi. Pirmas savaites, kai mentoriai klausė, kaip aš, ar viskas gerai ir ar nieko netrūksta, tik atsakydavau „aš mėgaujuosi“. Nė kiek nesigailiu, kad savo Erasmus+ pasirinkau vėjuotą ir snieguotą Norvegiją, o ne smėlėtus paplūdimius. Pajutau tos šalies didybę, šviežią, minkštą orą, pamėgau lietingas dienas, net pripratau prie tokių orų, kurie keičiasi kas 10 minučių, o svarbiausia, kad suradau tokius žmones, kurie tikrai man neleis pamiršti tos vietos! Norvegija, mes susitikome tikrai ne paskutinį kartą!

 

_MG_6427

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

O tiems, kurie mąsto, ar verta važiuoti mokytis svetur, tai tikrai taip! Mąstymas pasikeičia daugeliu aspektų, kai ką pradedi vertinti kitaip, dar kartą supranti ir tvirtai įsitikini, ką iš tikrųjų reiškia žodis „draugai“, aišku, didžiuojiesi savimi ir žinai, kad gali pasiekti dar daugiau. Taip kad pirmyn ieškoti universiteto ir į kelionę!

_MG_5334

Kastė Mašidlauskaitė


Kastė Mašidlauskaitė,

KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrakursė

Jau antrą mėnesį gyvenu nedideliame Norvegijos miestelyje, Voldoje. Šią vietą galiu vadinti antraisiais namais, nes čia jauku, gera ir smagu. Nepasakosiu, kokia nuostabi ir užburianti Norvegijos gamta, kokios įspūdingos snieguotos viršūnės ar kokie nenuspėjami orai. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad kai mąsčiau apie šią kelionę, net neįsivaizdavau, kaip čia viskas klostysis. Galvojau, kad mokysiuos, pramogausiu ir tiek.

 

_MG_45466

Volda

 

Tačiau studijos pagal Erasmus+ mainų programą yra pusė ar visi metai neapsakomos patirties. Kaimynas sukėlęs gaisrą, nes užmigo kepdamas picą, trys gaisro aliarmai per tris dienas, nesibaigiantys vakarėliai virtuvėse, vakarėliai net bendrabučio rūsyje, fotosesijos skalbykloje, Valentino dienos laiškai su netikėčiausiomis žinutėmis, iš kažkur atsiradę nepažįstamieji, pasakojantys, kokia graži Lietuva ir kad įsimintiniausias jų vakarėlis vyko Vilniuje, klube „Salento“. Daug daug pokalbių iki ryto, pavojingos kelionės autobusu serpantinais, Norvegijos jūros bangos, atsitrenkiančios į molą ir grįžtančios atgal. Šiltas pavasaris vidury žiemos, keista norvegiška daržovių sriuba su dešra, atėjęs įkvėpimas kurti, kiekvienas sekmadienio vakaras universitete su filmais ir, aišku, saldus miegas iki pietų. Bet svarbiausias dalykas, ką čia atradau, tai nuoširdi draugystė. Turėti draugą, kurį galėsi kada nors aplankyti, tai viena, bet visai kas kitą, surast žmogų, kuris gyvena kitam pasaulio krašte, bet mąsto taip, kaip tu, bei supranta tave iš pusės žodžio.