_MG_6118

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) Kastė Mašidlauskaitė studijuoja Kūrybines ir kultūrines industrijas. Pavasario semestrą ji praleido Norvegijoje, kurioje pagal Erasmus+ mainų programą studijavo Voldos universitete. Kviečiame skaityti Kastės įspūdžius!

Kastė Mašidlauskaitė

Labai labai noriu papasakoti apie savo Erasmus+ patirtį, nors žinau, kad kažką pamiršiu, kažko iki galo nepasakysiu, bus daug minčių šuolių ir visko, nes tai buvo NEPAKARTOJAMA! Sunku į vieną puslapį sutalpinti visas emocijas, mintis ir įvykius, kurie vyko man gyvenant Norvegijoje. Žmonės visuomet mane mato su plačia šypsena ir trykštančia energija, bet, tiesą sakant, pirma diena kitoje šalyje buvo labai labai baisi. Važiavau viena ir manęs laukė labai ilga kelionė iki Voldos. Iš Lietuvos sparnus pakėliau apie 6 val. ryte, o mano batai į sniegą Voldoje paniro tik apie 7 val. vakare. Buvo ir ašarų, ir nesusipratimų, ir visko, nes tik vakare, išlipusi iš autobuso, supratau, kad čia aš gyvensiu ateinančius pusę metų be šeimos, draugų, mylimo vaikino ir brangiausio šuns.

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Pirmiausia trumpai apie tai, kas aktualiausia – Voldos Universitetą. Ten – rojus, daug pastatų viename miestelyje ir kiekviename gali rasti viską, ko reikia. Nuo televizijos studijos, kuri man buvo aktuali dėl fotografijos ir visos turimos įrangos, iki didelio baseino ir sporto salių. Universiteto aura man priminė KSU, nes ten lygiai taip pat buvo ramu leisti dienas dirbant ir malonu bendrauti su administracija, koordinatoriais ir kitais studentais. Norvegijoje pasirinkau mokytis fotografiją žiniasklaidai ir leidinių dizainą. Fotografijos paskaitos manęs nesužavėjo, gal dėl to, kad mano pačios sritis yra visai kita, tačiau dėstytojai buvo labai geri! O leidinių dizainas mane vėl grąžino prie seniai pamiršto hobio – piešimo. Taigi, su savo dviem mylimomis draugėmis kūrėme žurnalą apie vaikystės svajonę. Jos dirbo ties tekstais, o aš nupiešiau daugiau nei 100 iliustracijų kiekvienam interviu. Dėstytojai labai dėmesingi ir atsidavę savo darbui. Mielai eidavome į kiekvieną susitikimą su jais, nes jie skyrė daug laiko individualioms konsultacijoms.

 

_MG_5935

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Studijuodama Norvegijoje, išpildžiau keletą savo svajonių: viena iš jų buvo pamatyti Šiaurės pašvaistę. Ir taip, ji toookia žalia! Kai išbėgau į lauką jos fotografuoti, tiek jausmų mane apėmė vienu metu, neįmanoma nupasakoti!

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Voldoje visi kartoja „tai vieta, kurios niekada nepamirši“. Iš pradžių maniau, kad dėl to, jog tai mano Erasmus, bet ne. Ta vieta tikrai turi kažką tokio, ko žodžiais nenupasakosi. Tave supa fjordas ir snieguotos kalnų viršūnės, plaukus velia stiprus norvegiškas vėjas, sėdi prie ežero ir tavo galvoje vienintelė mintis: „Kokia aš laiminga!“. Tai nedidelis studentiškas miestelis, kuris mane nugramzdino į kūrybos procesą. Lietuvoje esu įpratusi visur lėkti, apsikrauti darbais ir skubėti, tačiau ten atsipalaidavau ir mėgavausi. Pirmas savaites, kai mentoriai klausė, kaip aš, ar viskas gerai ir ar nieko netrūksta, tik atsakydavau „aš mėgaujuosi“. Nė kiek nesigailiu, kad savo Erasmus+ pasirinkau vėjuotą ir snieguotą Norvegiją, o ne smėlėtus paplūdimius. Pajutau tos šalies didybę, šviežią, minkštą orą, pamėgau lietingas dienas, net pripratau prie tokių orų, kurie keičiasi kas 10 minučių, o svarbiausia, kad suradau tokius žmones, kurie tikrai man neleis pamiršti tos vietos! Norvegija, mes susitikome tikrai ne paskutinį kartą!

 

_MG_6427

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

O tiems, kurie mąsto, ar verta važiuoti mokytis svetur, tai tikrai taip! Mąstymas pasikeičia daugeliu aspektų, kai ką pradedi vertinti kitaip, dar kartą supranti ir tvirtai įsitikini, ką iš tikrųjų reiškia žodis „draugai“, aišku, didžiuojiesi savimi ir žinai, kad gali pasiekti dar daugiau. Taip kad pirmyn ieškoti universiteto ir į kelionę!

Puiki naujiena Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) studentams: rugpjūčio 14-25 dienomis Latvijoje vyks NORDPLUS intensyvūs  kursai „Organisation and Individual Security“. Net 10 KSU studentų gali dalyvauti visiškai nemokamai!

Pastaruoju metu saugumo klausimai tampa vis svarbesni Baltijos ir Šiaurės šalyse. Pasaulis susiduria su tokiais iššūkiais kaip migracija, konfliktai dėl kultūrinių skirtumų, kibernetinės atakos ir kt. Tai lemia aukštos kokybės mokymų jauniems specialistams poreikį. Jauniems specialistams reikia ne tik žinių ir įgūdžių, tradiciškai reikalingų saugumo specialistams, tačiau ir gebėjimo valdyti komandą stresinėse situacijose, gerai išmanyti tarpkultūrinės komunikacijos ypatumus bei įveikti kibernetinius iššūkius. Būtent šias žinias bei įgūdžius ugdyti ir skirti šie intensyvūs kursai.

Kursus baigusiems dalyviams suteikiami 3 ECTS kreditai. Organizatoriai apmoka transporto (autobuso bilietus į Rygą ir atgal), apgyvendinimo (studentų bendrabutyje) ir maitinimo (pusryčių, pietų ir vakarienės) išlaidas. Taip pat kitas išlaidas, susijusias su kursais (studijų vizitus, ekskursijas, kai kurias laisvalaikio veiklas).

Pagrindinės kursų temos:

  • Saugumo pagrindai,
  • Saugumo teorija,
  • Saugumo psichologija,
  • Asmenų saugumas. Objektų saugumo koncepcija ir techniniai sprendimai;
  • Praktinis personalo valdymas – komandinis darbas ir praktinės užduotys. Savisaugos teorija ir praktika;
  • Streso valdymas krizinėse situacijose;
  • Globalizacija ir tarpkultūrinė komunikacija;
  • Komandos formavimas ir socialinės veiklos;
  • Kibernetinis saugumas. Duomenų apsaugos teisė;
  • Autorių teisės;
  • Nusikaltimų prevencija ir nustatymas.

Dalyvauti projekte gali visų KSU studijų programų (tiek bakalauro, tiek magistro) studentai. Kursų kalba – anglų, tad anglų kalbos žinios norintiems dalyvauti studentams yra privalomos.

Užpildytas paraiškas siųskite Tarptautinių ryšių koordinatorei Vaivai Poškaitei-Tomaševič el. paštu international@ksu.lt iki birželio 21 dienos 24:00 val.

Daugiau informacijos apie projektą: ABOUT NORDPLUS Intensive Course
Paraiškos formą galite atsisiųsti čia: APPLICATION FORM FOR STUDENTS

Projekto partneriai:

Turibos universitetas (Latvija)
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (Lietuva)
Turku Ekonomikos mokykla (Suomija).

 

12557893_10154557939248266_95380460_o


Balandžio 25 dieną buvo pasirašyta institucinio bendradarbiavimo sutartis tarp Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Nikosijos universiteto (University of Nicosia, Kipras) ir Nacionalinio Yaroslav Mudryi teisės universiteto (Yaroslav Mudryi National Law University, Ukraina), suteikianti galimybę šių universitetų studentams įgyti trijų universitetų Teisės magistro kvalifikacinį laipsnį per 2 metus.

Nacionalinis Yaroslav Mudryi teisės universitetas, kurio istorija siekia XIX amžių, yra lyderiaujantis universitetas Ukrainoje teisės srityje, turintis daugiau nei 23 tūkst. studentų.

Nikosijos universitetas – didžiausias universitetas Kipre, turintis daugiau nei 11 tūkst. studentų iš 70 šalių. Nikosijos universiteto Teisės mokykla, gyvuojanti daugiau nei 20 metų, išsiskiria aukšto kvalifikacijos teisininkų rengimu tarptautiniu lygiu.

Universitetų bendradarbiavimas apima šias magistro studijų programas: LL.M. Europos Sąjungos teisės globaliųjų iššūkių aplinkoje (Kazimiero Simonavičiaus universitetas), Teisė ir politika Europos Sąjungoje (Nikosijos universitetas) ir Tarptautinė viešoji teisė (Nacionalinis Yaroslav Mudryi teisės universitetas).

1 studijos – 3 diplomai

Pasirašyta sutartis suteikia galimybę Kazimiero Simonavičiaus universiteto LL.M. Europos Sąjungos teisės globaliųjų iššūkių aplinkoje studentams įgyti trijų universitetų magistro diplomus: Teisės magistro (Kazimiero Simonavičiaus universitetas),  Teisės ir politikos Europos Sąjungoje magistro (Nikosijos universitetas) ir Tarptautinės viešosios teisės magistro (Nacionalinis Yaroslav Mudryi teisės universitetas).

Programos studentai galės mažiausiai po vieną semestrą studijuoti Ukrainoje ir Kipre. Studijos išsiskirs savo lankstumu – studentai turės galimybę individualiai rinktis, ar studijuoti tik KSU, ar ir partnerių universitetuose. Taip pat – kurį semestrą kuriame universitete studijuoti. Yra galimybė studijuoti KSU ir tik viename iš partnerių universitetų. Tokiu atveju, baigus studijas išduodamas dvigubas diplomas. Nikosijos universitetas sudaro sąlygas studijuoti nuotoliniu būdu, todėl, esant poreikiui, studentai galės studijuoti Kipre gyvendami Lietuvoje.

Tarptautinių studijų modelis – unikalus, lankstus ir patogus

KSU Teisės fakulteto dekanė dr. Aida Kišūnaitė pastebi: „Teisininkams turėti platų profesinių pažinčių tinklą yra itin svarbu. O ši tarptautinė studijų programa leidžia plėsti kontaktų tinklą net trijose valstybėse! Tai didina įsidarbinimo galimybes tarptautiniame kontekste.

Svarbu ir tai, kad programa pasižymi lankstumu: tiek sudarant galimybę pačiam studentui spręsti, kuriame partnerių universitete studijuoti, tiek renkantis studijų dalykus. Baigus studijas, išduodami trijų universitetų Teisės magistro diplomai, liudijantys apie kvalifikaciją, įgytą trijuose bendradarbiaujančiuose universitetuose. Toks integruotas studijų modelis labai patogus, nes sutaupoma laiko ir lėšų: vietoj 3 atskirų studijų, kurios truktų 6 metus, studijuojama 2 metus. Taip pat išplečiamas įgyjamų žinių spektras, nes integruojami 3 skirtingų teisės studijų programų moduliai.“.

Studijų trukmė: 2 m. (pasirinkusiems studijuoti tik KSU arba tik KSU ir Nikosijos universitete – 1,5 m.)

Kalba: anglų k.

Suteikiamas laipsniai: Teisės magistras (Kazimiero Simonavičiaus universitetas), Teisės ir politikos Europos Sąjungoje magistro (Nikosijos universitetas) ir Tarptautinės viešosios teisės magistras (Nacionalinis Yaroslav Mudryi teisės universitetas)

Daugiau informacijos: dr. Aida Kišūnaitė (el. p. aida.kisunaite@ksu.lt, tel. nr. +370 5 213 5172).

Erasmus+ studijos – tai galimybė studijuoti viename iš KSU partnerinių universitetų, gaunant Erasmus+ stipendiją nuo 300 EUR/mėn. iki 500 EUR/mėn. Studijų užsienyje trukmė pagal Erasmus+ programą sudaro nuo 3 iki 12 mėn., dažniausiai mobilumas trunka vieną semestrą, kurio trukmė svyruoja nuo 3 iki 6 mėn.

Studijos užsienyje yra pripažįstamos KSU – tai reiškia, kad po grįžimo į KSU nereikės papildomai laikyti egzaminų, jei šie egzaminai buvo išlaikyti užsienio universitete.

Dalyvaukite Erasmus+ atrankoje, jei:

  • esate bet kurios studijų pakopos programos nuolatinių studijų studentas;
  • norite išvykti vienam semestrui dalinėms studijoms į užsienio aukštąją mokyklą;
  • esate II kurso studentas.

Studentų atrankos dokumentai:

Laukiame Jūsų CV (anglų kalba) ir motyvacinio laiško (anglų kalba) (pildymo pavyzdį rasite čia), kuriame nurodytas pageidaujamas universitetas (-ai) elektroniniu paštu: international@ksu.lt iki 2017 m. gegužės 3 d.

Pagrindiniai Erasmus+ studentų atrankos kriterijai:

  1. Ankstesnių mokslo metų akademinės veiklos rezultatai (dviejų paskutinių sesijų rezultatų vidurkis ne mažesnis nei 8 balai).
  2. Užsienio kalbos žinios.
  3. Motyvacinis laiškas ir CV vertinamas balu dešimtbalėje sistemoje. Argumentuotai pagrįskite savo sprendimą dalyvauti Erasmus+ programoje. Aprašykite, kokiose KSU organizuotuose renginiuose, veiklose dalyvavote (pavyzdžiui,  užsienio dėstytojų paskaitų cikluose, kitų lektorių seminaruose, atvirose paskaitose, išvykose į įvairias valstybines ir nevalstybines institucijas, veikla Studentų mokslinėje draugijoje, atvykusių Erasmus+ studentų globa,  kita aktyvi studentiška veikla ir pan.)
  4. Dalyvavimas kitose KSU veiklose.

Siūlome rinktis studijas KSU partneriniuose universitetuose.

Erasmus+ studentų atrankos rezultatai bus skelbiami 2017 m. gegužės 12 d.

Atrankos etapai:

  1. Elektroninės paraiškos (CV ir motyvacinio laiško) pateikimas,
  2. Prioritetinės eilutės sudarymas atsižvelgiant į atrankos kriterijus,
  3. Rezultatų skelbimas.

Jei kyla klausimų apie Erasmus+ studijas užsienyje, prašome rašyti elektroniniu paštu: international@ksu.lt

justice-2060093_1920

Pixabay nuotr.

Balandžio 26 d. (trečiadienį) 12 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorė Selma Otuzbir iš Tarptautinio Travnik Universiteto (Bosnija ir Hercegovina) skaitys paskaitą, kurios tema – „Romėnų teisė“. Paskaita vyks 212 auditorijoje.

Paskaitoje bus nagrinėjami klasikinės romėnų teisės, įstatymų, privačiosios teisės, „dvylikos stalų“, išankstinės teisės ir kiti klausimai.
Ypatingai kviečiami dalyvauti būsimieji teisininkai ir verslininkai, tačiau paskaita atvira, tad dalyvauti kviečiami visi.

Paskaitos kalba – anglų.

IMG_20170217_031318_717aaa

Tarptautiniai KSU studentai

Kirgizija yra Centrinės Azijos valstybė išsiskirianti natūralios gamtos grožiu ir klajokliškomis tradicijomis. Žmogaus nepaliestiems kalnų kyšuliams, uolėtoms keteroms ir kalvotoms vasaros ganykloms gyvybės suteikia pusiau klajoklių piemenų, gyvenančių jurtose, kultūra. Kirgizija pasižymi liberaliausia turistinių vizų politika Centrinėje Azijoje ir viena progresyviausių vyriausybių regione. Šį semestrą KSU studijuoja studentai iš Tarptautinio Atatürk-Ala-too universiteto (Kirgizija): Gulzar Muratalyeva, Ernest Salizhanov ir Aidai Kanatbekova. Su jais kalbamės apie gyvenimą ir studijas Lietuvoje.

Kaip jaučiatės Lietuvoje?

Gulzar: Studijuoti ir pažinti naują kultūrą Lietuvoje yra tarsi išėjimas iš komforto zonos visiškai teigiama prasme. Du mėnesiai, kai gyvenu čia, praplėtė mano akiratį, padėjo labiau subręsti. Vilnius yra miestas, kupinas ryškių ir naujų idėjų gatvės mene, kurį galime sutikti kiekvienoje gatvėje ir kuris suteikia unikalią atmosferą miestui.

Ernest: Čia jaučiuosi labai gerai, nes tai mano pirmoji kelionė ir viskas čia yra gerai.

Aidai: Lietuvoje jaučiuosi gerai, man patinka Vilnius. Išskyrus labai šaltas dienas. Čia yra labai daug gražių vietų, įdomus gatvės menas.

Papasakokite daugiau apie save: kokie jūsų pomėgiai ir hobiai, kuo norėtumėte tapti ateityje?

Ernest: Domiuosi technologijomis ir inžinerija. Man patinka žaisti krepšinį ir užsiimti kikboksu.

IMG_20170317_142832_709

Gulzar Muratalyeva

Gulzar: Myliu meną, ypač šiuolaikinį ir gatvės meną. Žaviuosi Aykut Aydoğdu, Wenqing Yan, Chiara Bautista, Miho Hirano bei iliustratoriaus James Zapata darbais. Viena iš priežasčių, kodėl man patinka šie unikalūs ir talentingi menininkai yra ta, kad aš pati piešiu ir užsiimu kaligrafija. Daugiau dėmesio skiriu tapybai. Tapau nuo mažų dienų. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, mėgstu klausytis muzikos (džiazo, kantri, pop ir RnB). Taip pat žaidžiu tinklinį, stalo tenisą, mėgstu plaukioti. Žinoma, daug laiko praleidžiu skaitydama įvairių žanrų knygas. Po studijų bakalauro studijų baigimo, norėčiau tęsti magistro studijas Vokietijoje arba Australijoje. Norėčiau tapti profesionalia sinchroninio vertimo specialiste ir dėstytoja universitete.

Aidai: Domiuosi psichologija ir norėčiau tapti psichologe. Man patinka skaityti psichologines knygas. Mano mėgstamiausia yra Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“. Laisvalaikiu žaidžiu tenisą. Man patinka viskas, kas susiję su šiuo sportu, ypač merginų apranga. Manau, kad tenisas yra grakštus žaidimas.

Ką studijuojate savo universitete Kirgizijoje?

Gulzar: Esu Tarptautinio Atatürk-Ala-too universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto antrakursė. Studijuoju Sinchroninį vertimą. Ši studijų programa yra dėstoma tik mūsų universitete, todėl galima sakyti, kad tai yra puiki galimybė ateities vertėjams.

Ernest: Savo šalyje studijuoju sinchroninį vertimą.

Aidai: Tarptautiniame Atatürk-Ala-too universitete studijuoju psichologiją.

Koks jūsų įspūdis apie studijas KSU?

Gulzar: Studijuojant KSU svarbiausia dalykas, kuris man labai patinka, yra švietimo sistema. Taip pat aukštos kvalifikacijos dėstytojai, kurie yra visuomet pasirengę skirti daug dėmesio įvairiausioms idėjoms, kylančioms iš studentų. Įdomios paskaitos, kurių metu dėstytojai stengiasi ne tik atlikti savo pareigą, bet ir suteikti naudingos informacijos, kaip būti kūrybingu, inovatyviu ir naujai mąstančiu. Man labai patinka mano nauji tarptautiniai draugai, su kuriais dalijamės naujomis patirtimis bei žiniomis ir kuriame nepamirštamus atsiminimus.

Ernest: Pirmiausia, man labai patinka dėstytojų požiūris ir jų dėstymo metodai. Myliu KSU atmosferą. Labiausiai man čia patinka organizacija.

Aidai: Mano įspūdis apie KSU yra labai geras. Man patinka mandagūs žmonės, ypač Tarptautinių ryšių koordinatorė Vaiva. Universitetas yra labai patogus viduje ir vieta mieste yra gera. Labiausiai man patinka KSU dėstytojai. Jie yra paprasti, jų požiūris į studentus paprastas, jie supranta ir gerbia tai, kad mes keliaujame, supranta, kai prašome atidėti egzaminus. Vienas geriausių dalykų yra mūsų tvarkaraštis, leidžiantis keliauti.

Ar skiriasi studijos čia ir Kirgizijoje?

Ernest: Taip, studijų metodas.

Gulzar: Studijos Lietuvoje ir Kirgizijoje skiriasi keletu aspektu. Tarkime, egzaminų laikymo sistema. Mūsų šalyje ji griežtesnė, bet tai verčia studentus daugiau mokytis. Lietuvoje man labai patinka tai, kad galiu pasirinkti, kurie dalykai man įdomūs. Tai tikra demokratija studentų atžvilgiu, kuri dar nėra taip gerai išplėtota mūsų šalyje. Bet mūsų švietimo sistema sparčiai tobulėja, stengiasi remtis naujausiomis studijų sistemomis, o tai yra tikrai gerai jauniems žmonėms, kurie ruošiasi studijuoti universitetuose artimoje ateityje.

Aidai: Studijos čia panašios kaip ir mano Universitete, išskyrus galimybę pasirinkti studijų dalykus. Čia galime pasirinkti tas paskaitas, kurių norime ir kurių mums reikia. Mūsų Universitete turime nustatytus dalykus, kuriuos privalome studijuoti.

Ką veikiate laisvalaikiu? Ar randate įdomios veiklos?

IMG_9386[1]

Aidai Kanatbekova

Aidai: Tiesą sakant, mes turime daug laisvo laiko čia, bet jis bėga taip greitai. Laisvalaikiu bėgiojame kartu, lankome naujas vietas mieste, čiuožinėjame ant ledo, žaidžiame boulingą, einame į klubus, darome kartu namų darbus ir kt.

Gulzar: Kaskart, kai tik turiu laisvo laiko, mėgstu jį leisti su savo draugais. Šiuo metu tai vienas įdomiausių dalykų mano gyvenime, nes turiu puikius draugus iš viso pasaulio, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos, Ispanijos ir Italijos. Kiekvienąkart, kai esame kartu, mes bėgiojame drauge, čiuožinėjame ant ledo, tyrinėjame Vilnių ir galybę naujos informacijos, kas yra išties nuostabu. Taip pat labai mėgstu skaityti ir piešti.

Ernest: Dažniausiai laisvalaikiu vaikščioju mieste.

Ar keliaujate iš Lietuvos į kitas ES šalis? Kaip pasirenkate, kurias šalis aplankyti?

Gulzar: Jau aplankiau Lenkiją, būtent Krokuvą, Aušvicą ir Varšuvą. Mes planuojame keliauti su draugais ir į kitas Europos šalis. Nesirenkame jų pagal tam tikrus kriterijus, nes visos šalys yra originalios, turi savito šarmo ir mes tiesiog keliaujame, tyrinėjame ir tuo mėgaujamės.

Ernest: Ne, bet keliausiu balandžio mėnesį.

Aidai: Dėkoju už galimybę čia atvykti ir keliauti. Kelionės buvo vienas iš mano didžiųjų tikslų prieš čia atvykstant. Tai mano pirmasis kartas Europoje ir jau aplankiau Vokietiją (Berlyną), Lenkiją (Varšuvą, Gdanską), Latviją (Rygą) ir greitai keliausiu į Prancūziją (Paryžių). Miestus, kuriuos noriu aplankyti, renkuosi pagal įdomias lankytinas vietas, pavyzdžiui, Paryžiuje, žinoma, noriu pamatyti Eifelio bokštą ir Disneilendą!

Ar yra kas nors iš Kirgizijos, ko ilgitės labiausiai, kol gyvenate čia?

Gulzar: Labai ilgiuosi savo gimtinės. Ilgiuosi oro, kuris būna toks gaivus kiekvieną rytą, šilto klimato, giedro ir žydro dangaus. Taip pat savo kalbos, virtuvės, kuri yra tokia įvairi su visais jos kvapais ir prieskoniais. Kalnų! O taip, ilgiuosi jų labai, nes Vilniuje negaliu jų stebėti. Vis dėlto, Lietuvos gamta yra žavi savaip, ją taip pat labai mėgstu.

Ernest: Manau, savo tėvų. Ir maisto.

Aidai: Labai ilgiuosi mūsų virtuvės ir mamos maisto. Žinoma, bendrabutyje gaminame patys. Ačiū mamai, kuri išmokė mane gaminti. Kartą norėjau pagaminti „Lagman“ ir visur ieškojau tam tikrų daržovių. Visą dieną ieškojau kiekviename prekybos centre. Galiausiai radau, ko ieškojau, kitą dieną turguje.

Ar verta vykti į KSU ir Vilnių? Ar rekomenduotumėte studijas KSU savo draugams?

Ernest: Žinoma, savo draugams rekomenduosiu studijas KSU.

Gulzar: Aš tikrai rekomenduosiu visiems būsimiems studentams užpildyti paraišką studijoms KSU ir atvykti į Lietuvą. Tai vienas iš universitetų, kurie suteikia mums naudingas ir naujas žinias, galimybę savo idėjas ir tikslus paversti realybe. Aš rekomenduočiau Lietuvą, nes tai yra viena iš šalių, kuri taip skiriasi savo kultūra, menu, kraštovaizdžiu, kelionėmis, kad belieka ją pamilti visam savo gyvenimui.

Aidai: AŠ tikrai rekomenduosiu savo draugams ir studentams iš savo Universiteto studijuoti KSU!

Alisa

Alisa Salkić

Kovo 29 d., trečiadienį, 14 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius, 214 aud.) vyks prof. Alisa Salkič iš Tarptautinio Travnik universiteto (Bosnija ir Hercegovina) paskaita tema „Konstitucinė teisė per lyginamosios teisės prizmę“.

Paskaitoje bus nagrinėjamos temos:  konstitucija ir konstitucionalizmas, teismai ir konstitucija, valdžios padalijimas ir valdymas, pliuralizmas, socialinės gerovės teisė, centralizacija ir federalizmas, slaptumas, turtinė teisė, demokratijos garantijos ir kt.

Paskaita atvira, dalyvauti gali visi norintys.

Kviečiame dalyvauti!

Kviečiame atlikti praktiką didžiausiame mokslo centre Baltijos valstybėse!

Praktika siūloma: Rinkodaros ar komunikacijos studentui
Vieta:
AHHAA mokslo centras (Talinas, Estija)
Laikas: Birželio mėn.
Trukmė: 2 sav.
Kalba: Anglų k.
Finansai: Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos.

praktika_kuulutus_2017_a4_leedu

IMG_2090a

Rusudan Chachanidze

Šį semestrą strateginį valdymą KSU dėsto Rusudan Chachanidze – Gruzijos Universiteto (University of Georgia) ir Kaukazo universiteto (Caucasus University ) dėstytoja. Su Rusudan Chachanidze kalbamės apie strateginio valdymo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, Gruzijos švietimo sistemą ir jos įspūdžius apie Vilnių bei KSU.

Kaip susidomėjote strateginiu valdymu?

Strateginis valdymas yra dalykas, neturintis specialaus fakulteto – jis jungia daug skirtingų sričių. Bakalauro studijų metu gilinausi į rinkodarą, tuomet pasukau į finansus, o šiuo metu rašau daktaro disertaciją apie finansinius nusikaltimus. Turėjau visas pagrindines žinias, kad susidomėčiau strateginiu valdymu: vadybos, finansų ir rinkodaros žinias. Todėl nusprendžiau visa tai sujungti gilindamasi į strateginį valdymą.

Kodėl strateginis valdymas yra svarbus šiuolaikiniame pasaulyje?

Šiuo metu aplinka yra labai dinamiška. Įmonės ir industrijos juda ir keičiasi labai greitai, todėl jei neturi tinkamų įrankių geram planavimui, sunku pasiekti sėkmę. Žinoma, plano turėjimas neapsaugo nuo pokyčių. Priešingai – strateginis valdymas orientuojasi į lankstų ir greitą atsaką į pokyčius. Manau, kad kiekvienam studentui, kuris ketina kurti verslą arba dirbti didelėje įmonėje, yra svarbu mokėti planuoti. Planavimo įgūdžiai, konceptualus mąstymas ir platesnio konteksto suvokimas yra labai svarbūs gebėjimai, jei nori, kad sektųsi versle.

Ar strateginis valdymas aktualus tik verslui, ar ir viešajam sektoriui?

Tai aktualu tiek viešajam, tiek nepelno siekiančiam sektoriui, taigi ne tik verslui. Žinoma, planavimas reikalingas kiekvienam – nesvarbu, ką darai, turi planuoti dalykus tinkamai.

Ką manote apie strateginio valdymo taikymą Europoje ir Gruzijoje? Ar verslas ir vyriausybės supranta jo svarbą?

Manau, kad daugiausiai tai daro didžiosios korporacijos. Kiekviena didelė įmonė turi strateginio valdymo komandą. Mažos įmonės ne visuomet supranta jo svarbą. Stengiuosi perteikti mažosioms kompanijoms ir antrepreneriams kaip svarbu turėti strategiją, net kai esi mažas. Dirbu su atvejo analizėmis, rodau, kaip kiekviena teorija, kurios mokau, yra taikoma praktikoje, pateikiu realius didelių ir mažų įmonių bei startuolių pavyzdžius, kad jie galėtų pamatyti, kaip naudinga tai gali būti ir kaip šiuos įrankius panaudoti tam, kad pasiektum sėkmę.

Papasakokite plačiau apie Gruzijos aukštojo mokslo sistemą. Kokį vaidmenį joje vaidina privatūs universitetai?

Gruzijoje yra daug privačių ir valstybinių universitetų. Prieš reformą, kuri vyko 2005 ar 2006 metais, valstybės finansavimas atitekdavo tik valstybiniams universitetams. Studijų kokybė juose nebuvo labai aukšta, tačiau privatūs universitetai buvo geri. Vyriausybė norėjo, kad valstybiniai universitetai neatsiliktų nuo privačių, todėl buvo pradėta aukštojo mokslo reforma. Siekta, kad išaugtų konkurencija tarp valstybinių ir privačių universitetų.

Buvo įvesta vaučerio (angl. voucher) sistema. Tai reiškia, kad lėšos skiriamos studentui.  Valstybiniai universitetai negauna jokio valstybinio finansavimo, jei nepritraukia studentų. Jei valstybinis universitetas siūlo žemos kokybės išsilavinimą, studentai jo nesirenka, nes gali gauti finansavimą studijoms privačiuose universitetuose. Mano nuomone, tai pagerino situaciją. Dabar mes turime mažiausiai vieną didelį valstybinį universitetą, kuris teikia aukštos kokybės studijas. Ir viskas dėl konkurencijos.

Sistema Lietuvoje labai panaši. Skiriasi tik tai, kad valstybė nefinansuoja studijų privačiuose universitetuose – gerai mokyklas baigę abiturientai gali gauti stipendijas, padengiančias dalį studijų kainos.

Juk tai pats svarbiausias skirtumas! Valstybiniai universitetai turi konkuruoti dėl finansavimo. Jie turi orientuotis į kokybę, ne tik į publikacijų ar profesorių skaičių. Studentams tai nerūpi. Viskas ko jiems reikia, tai kokybiškas išsilavinimas, leidžiantis gauti darbą po studijų. Publikacijų skaičius nesuras jiems darbo. Todėl ir reikia gerinti studijų kokybę.

Papasakokite apie universitetus, iš kurių atvykote.

Kaukazo universitete (Caucasus University) studijavau verslo administravimą (Bachelor of Business Administration). Tai vienas pirmųjų privačių universitetų Gruzijoje, kuris vykdo labai aukštos kokybės studijas ir turi gerą reputaciją. Tai nedidelis universitetas. Antrasis yra vienas didžiausių privačių universitetų Gruzijoje. Jie abu yra privatūs ir sėkmingi. Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad Kaukazo universiteto absolventai gali įveikti bet kokias kliūtis. Taip yra dėl to, kad studijuoti ten nelengva. Manau, kad laikas, kurį praleidau tame universitete man padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, patikėti, kad galiu padaryti viską, ką tik noriu. Jei gali išgyventi 4-erius metus ten, gali išgyventi bet ką! (juokiasi).

Ar pastebite skirtumų tarp studentų Lietuvoje ir Gruzijoje?

Tiesą sakant, nepastebiu. Studentai turi labai panašias vertybes, yra draugiški. Man patinka jūsų studentai, nes jie labai šiltai mane priėmė, yra draugiški ir protingi. Keletą kartų po paskaitų studentai pakvietė mane praleisti su jais laisvalaikį, tiesiog būti jų gyvenimo dalimi. Jie vedėsi mane į vietas, kuriose paprastai lankosi. Man tikrai patinka būti su jais! Tai padeda geriau pažinti kultūrą, nes kai atvyksti į šalį dviem savaitėms ir neturi čia draugų, nėra lengva pažinti kultūrą. Visi čia labai draugiški!

Kokie jūsų įspūdžiai apie KSU?

Man labai patinka jūsų universitetas! Pirmą kartą čia apsilankiau vasarą – dalyvavau seminare. Man čia labai patiko. Žinoma, man taip pat patiko miestas – buvo vasara, visą laiką švietė saulė. KSU administracijos darbuotojai buvo malonūs. Labai apsidžiaugiau gavusi pasiūlymą atvykti dėstyti, nes iš tiesų norėjau sugrįžti. Čia būti labai įdomu. Dabar jūs turite naują pastatą, augate ir man labai smagu patyti, kad jums sekasi.

Ar greitai sugrįšite į KSU?

Labai tikiuosi. Norėčiau turėti progą čia sugrįžti!

_MG_5334

Kastė Mašidlauskaitė


Kastė Mašidlauskaitė,

KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrakursė

Jau antrą mėnesį gyvenu nedideliame Norvegijos miestelyje, Voldoje. Šią vietą galiu vadinti antraisiais namais, nes čia jauku, gera ir smagu. Nepasakosiu, kokia nuostabi ir užburianti Norvegijos gamta, kokios įspūdingos snieguotos viršūnės ar kokie nenuspėjami orai. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad kai mąsčiau apie šią kelionę, net neįsivaizdavau, kaip čia viskas klostysis. Galvojau, kad mokysiuos, pramogausiu ir tiek.

 

_MG_45466

Volda

 

Tačiau studijos pagal Erasmus+ mainų programą yra pusė ar visi metai neapsakomos patirties. Kaimynas sukėlęs gaisrą, nes užmigo kepdamas picą, trys gaisro aliarmai per tris dienas, nesibaigiantys vakarėliai virtuvėse, vakarėliai net bendrabučio rūsyje, fotosesijos skalbykloje, Valentino dienos laiškai su netikėčiausiomis žinutėmis, iš kažkur atsiradę nepažįstamieji, pasakojantys, kokia graži Lietuva ir kad įsimintiniausias jų vakarėlis vyko Vilniuje, klube „Salento“. Daug daug pokalbių iki ryto, pavojingos kelionės autobusu serpantinais, Norvegijos jūros bangos, atsitrenkiančios į molą ir grįžtančios atgal. Šiltas pavasaris vidury žiemos, keista norvegiška daržovių sriuba su dešra, atėjęs įkvėpimas kurti, kiekvienas sekmadienio vakaras universitete su filmais ir, aišku, saldus miegas iki pietų. Bet svarbiausias dalykas, ką čia atradau, tai nuoširdi draugystė. Turėti draugą, kurį galėsi kada nors aplankyti, tai viena, bet visai kas kitą, surast žmogų, kuris gyvena kitam pasaulio krašte, bet mąsto taip, kaip tu, bei supranta tave iš pusės žodžio.

 

Ivona Kukolovič, Mados industrijos studentė (3 kursas)

Dviejų kintamųjų chemija jau įvyko, rezultatas neįkainojamas. Šios lygties sprendimui pateikti neužtektų dvylikos lapų languoto sąsiuvinio. Tegaliu pasidalinti galutiniu lygties rezultatu, gautu iš  pirmojo kintamojo – Erasmus+ studijų Štutgarte (Vokietija) ir antrojo – Erasmus+ studijų Mataro (Ispanija).

IMG_8040-04-12-16-08-53

Dėkoju Ponui Štutgartui, kad leido pažinti jį ir daugelio kitų kultūrų žmones. Pirmą kartą savo gyvenime teko gyventi viename bute su 5 skirtingų kultūrų atstovais: vokiete, kinais, korėjiečiu, iraniečiu. Naktiniai pokalbiai iki paryčių kalbant apie savo šalių išskirtinumus niekada neprailgdavo. Kiekvieną vakarą keliavau po kinišką, iranietišką virtuvę. Skonio pojūtis pirmą kartą ragaujant tikrų tikriausius jų nacionalinius patiekalus išliko iki šiol. Bet dar ilgiau mano širdyje išliks žmonės, kurie buvo lyg mano angelai sargai, tapo artimiausiais.

 

1267_1107101079324536_6547070479124838794_n

Kita pažinimo dalis vyko Erasmus‘ų rate, kur, atrodytų, buvo susirinkusios visos pasaulio tautos. Tiesa, bendravimo kalba su škotais tapo aiškesnė tik pavasario semestro pabaigoje. O bendros studijos ir darbas projektuose su Erasmus+ grupe išmokė geležinės tolerancijos. Kadangi Štutgarto universitete yra knygų leidykla, kino salė, radijo kanalo studija – turėjome galimybę išmokti pasigaminti knygą ir dirbti su profesionalia fotografijos bei kino įranga.

 

 

Dėkoju Ponui Mataro, leidusiam kiekvieną rytą važiuoti traukiniu palei jūros krantą ir matyti kylančią saulę. Ispanija ir Ispanijos dalis Katalonija – du skirtingi kraštai. Tai leido suprasti bendravimas ir studijos Katalonijoje (Calella, Mataro, Barcelona). Kataloniečiai nėra atsipūtę ar lengvabūdžiai. Jie yra labai darbštūs, atsakingi žmonės, turintys ir skleidžiantys begalinį nuoširdumą. Šilumą skleidžia ne tik Ispanijos klimatas, bet ir patys žmonės.

 

20161005_132441
Mitas, kad Ispanijoje mokytis nereikia. Svarbu nesuklysti dėl studijų pasirinkimo, nes kitaip bus sudėtinga per porą mėnesių tapti ekonomistu ar buhalteriu, kai Lietuvoje studijuoji Mados industriją.

Studijos Štutgarte ir Mataro padėjo geriau pažinti medijų ir verslo sritis, be kurių mados industrija neegzistuotų, todėl teigiamai vertinu studijų užsienyje metu įgytą patirtį. Buvo malonu susipažinti su tais Ponais. Visiems linkiu tokių pažinčių ir teigiamų cheminių reakcijų – neįkainojamų patirčių.

 

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Tarptautinių ryšių skyrius skelbia studentų atranką studijoms Tarptautiniame Travnik Universitete (Bosnija ir Hercegovina) 2016-2017 m. m. pavasario semestro metu

Laukiame Jūsų CV (anglų kalba) ir motyvacinio laiško (anglų kalba) elektroniniu paštu: international@ksu.lt iki 2017 m. sausio 17 d.

Pagrindiniai studentų atrankos kriterijai:

  1. Užsienio kalbos žinios.
  2. Studijų programos atitikimas Travnik Universiteto pasiūlytąjai programai:
Nr. Dalykas ECTS
1 Financial markets and institutions 6
2 Theory and Policy of the Balances 6
3 Accounting 6
4 Financial Accounting 6
5 Human Resource Management 6
6 EU Law 6
7 Principles and Organization of EU 6
8 Criminal Law 6
9 International Criminal Law 6
10 Penalogy 6
11 Media, Politics, Democracy 6
12 Information Technology 6

Papildoma informacija:

  1. Semestro pradžia: 2017 kovo 6 d.
  2. Semestro pabaiga (įskaitant egzaminų sesiją): 2017 birželio 26 d.
  3. Gaunama stipendija: 650 eur/mėn.
  4. Dengiamos kelionės išlaidos iki 275
  5. Vidutinė būsto nuomos kaina: 150-200 Eur/mėn.
  6. Vidutinės pragyvenimo išlaidos šalyje: 250 – 300 Eur/mėn.

Tarptautinio Travnik Universiteto puslapis: http://www.iu-travnik.com/

Jei kyla klausimų apie Erasmus+ studijas užsienyje, prašome kreiptis į KSU Tarptautinių ryšių skyrių elektroniniu paštu: international@ksu.lt

ottoman-vezir-travnik

bosnia