Kazimiero Simonavičiaus – pasaulio raketų ir kosmonautikos mokslo pradininko – vardas simbolizuoja ne tik istorinį ryšį, bet ir globalaus pasaulio perspektyvą.

Kazimieras Simonavičius (kai kuriuose šaltiniuose - Kazimieras Semenavičius, lenk. Kazimierz Siemienowicz) – nepelnytai pamirštas, vienas iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVII amžiaus mokslininkų, kurio  idėjos, darbai, sprendimai yra susiję ne tik su inžinerijos ar karybos mokslu, bet ir su šiandien aktualiomis temomis kaip kūrybiškumas, verslumas, inovacijos, komunikacija, nestandartinių sprendimų kokybė.

Nuo vaikystės domėjęsis artilerijos menu, šioje srityje Kazimieras Simonavičius vėliau pasiekė įspūdingų rezultatų, savo išradimais pralenkė laiką.  Vilniaus bei Amsterdamo universitetuose Kazimieras Simonavičius studijavo matematiką, mechaniką, hidrauliką, architektūrą, optiką bei taktiką. Studijuodamas Olandijoje projektavo bei statė fortifikacijas, dirbo artilerijos inžinieriumi. Spėjama, kad grįžus į Lietuvą, apie 1648 m. karaliaus Vladislovo IV jis buvo paskirtas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės karališkosios artilerijos vado pavaduotoju.

Šaltinis: http://gw.lingvo.minsk.by/mab/2002/10/10_02_14.jpg

Kazimiero Simonavičiaus veikalas, Didysis artilerijos menas. Pirma dalis (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), lotynų kalba pasaulio šviesą išvydęs Amsterdame 1650 metais,  buvo išverstas į prancūzų (1651), vokiečių (1676), anglų ir olandų (1729) kalbas, o XX a. – taip pat ir į lenkų kalbą (1963). Ši knyga išliko pagrindiniu artilerijos vadovėliu Europoje maždaug du šimtus metų po jos išleidimo. Knyga pateikė standartus raketų, ugnies kamuolių ir kitų pirotechnikos priemonių gamybai.  Jau iš knygos pavadinimo galima numanyti, jog autorius planavo ir antrąją knygos dalį. Deja, antroji dalis, skirta fortifikacijai, karybai ir artilerijai, publikuota nebuvo.

Kazimieras Simonavičius  buvo eruditas, neeilinio išsilavinimo žmogus, jau tais laikais savo veikale paminėjęs per 200 įvairių šaltinių. Kitais autoriais rėmėsi ir juos citavo pagarbiai, kas XVII amžiuje buvo didžiulė retenybė – mokslininkai dažniausiai vogdavo vieni kitų idėjas ir atradimus, t.y. pateikdavo kaip savo.

Naujasis universitetas, orientuodamasis į šiuolaikišką visuomenę bei atliepdamas dinamiškos aplinkos keliamus kokybės standartus, drąsiai pasirinko Kazimierą Simonavičių kaip asmenybę, savo idėjomis prašokusią laikmetį, visuomenės mąstyseną. Tuo siekia būti ir Kazimiero Simonavičiaus vardo universitetas.