Kazimiero Simonavičiaus universitetas – tai ateities Universiteto vardas, kuris simbolizuoja ne tik ryšį su Lietuvos tautų istorine praeitimi, bet ir globalaus pasaulio perspektyvą, inovacijas ir visuomenės pažangą. Šiuo, visų laikų garsiausio Lietuvos mokslininko, kosmonautikos ir raketų teorijos pradininko vardu, Universitetas tarsi atsiremia į mokslinės minties tradicijas, sutelkia geriausią patyrimą, o sykiu per šimtmečius perkelia mokslinės kūrybos polėkį į šiuolaikinio, lakiąja Marshallo McLuhano metafora įvardyto, „pasaulinio kaimo“ tikrovę, kurioje žmogaus gyvenimą vis labiau lemia pasaulinis tinklas, naujos technologijos ir sugebėjimas kūrybingai išreikšti save žinojimo erdvėje.

Universitetai ne tik keičiasi kartu su pasauliu, bet ir patys yra šio pasaulio kūrėjai. Kazimiero Simonavičiaus universitetas – tai XXI a. universiteto siekinys, kurio svarbiausias tikslas – rengti specialistus, ne tik suprantančius šiuolaikinius pokyčius, bet ir gebančius tuos pokyčius valdyti. Universiteto siekis – suteikti pasaulinio lygio žinias ir vertybinius požiūrius, kurie leistų pačiam absolventui aktyviai dalyvauti ateities kūrime, gebėti paveikti savo paties, savo valstybės ir pasaulio raidą. Tai, kad Universitetas siekia tapti valstybės ir visuomenės ateities formavimo židiniu, išreikšta šūkyje – „Išrask savo ateitį“. Norėtume, kad kiekvienas Universiteto absolventas taptų visuomenės pažangos, gerovės ir klestėjimo nešėju.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie „madingas“ ar „nemadingas“, „reikalingas“ ar „nereikalingas“, „perspektyvias“ ar „neperspektyvias“ specialybes. Šiuo požiūriu Kazimiero Simonavičiaus universitetas laikosi nuostatos, kad šiuolaikinio specialisto rengimo koncepcija turi numatyti pasaulio perspektyvą, turėti globalios pasaulėžiūros pagrindus ir remtis tarptautiniais kokybės reikalavimais – tik toks specialistas ras savo vietą ir nacionalinėje, ir tarptautinėje darbo rinkoje, sugebės būti konkurencingas, inovatyvus ir orientuotas į visuomenės poreikius.

Tai reikalauja diegti šiuolaikinius aukštojo mokslo principus ir kartu nenutraukti tūkstantmečių akademinių tradicijų bei pamatinių vertybių. Vieni iš svarbiausių principų – darnioji plėtra ir darniosios inovacijos – tai mąstymo ir veiklos būdai, siekiantys harmonizuoti visuomenės, gamtos, ekonomikos, technologijų, kultūros ir kitus gyvensenos aspektus. Šis principas yra šiuolaikinio pasaulio organizavimo ir veiklos pagrindas, kuris lemia supratimą, kokie požiūriai, žinios, gebėjimai bus reikalingi sėkmingai ateities specialisto karjerai, kaip tos žinios bus pritaikytos spręsti globalizuoto gyvenimo problemas – visuomenines, verslo, vadybines, technologines ir daugelį kitų, kaip ateities specialistas supras ir prisitaikys prie vis greitėjančių pokyčių aplinkos. Įgyvendindamas šiuos principus, Kazimiero Simonavičiaus universitetas jungia tris bendruosius siekinius – pirma, šiuolaikinį pasaulio raidos ir vertybių supratimą, antra, kūrybingos žinių visuomenės poreikius atitinkantį žinojimą ir, trečia, modernius mokymo būdus bei moksliąsias aplinkas.

Toks universiteto supratimas paneigia ir kitą įsigalėjusią nuostatą, kad šalyje universitetų yra per daug. Priešingai, globaliame žinojimo pasaulyje, kuriame žinios ir kultūra yra svarbiausias pridėtinės vertės kūrimo, inovacijų ir kūrybos pagrindas, gyvuoja nuolatinis išsilavinimo ir mokslumo nepakankamumas. Būtent dėl to visame pasaulyje sparčiai didėja besimokančiųjų universitetuose skaičius, o vienas iš svarbiausių šiuolaikinių valstybių prioritetų – mokymosi per gyvenimą plėtotė. Kitas klausimas, ar tradicinis specialistų rengimo būdas ir teikiama studijų kokybė atitinka nūdienos reikalavimus ir perspektyvas. Todėl galima būtų teigti, kad universitetų Lietuvoje yra tiek, kiek yra kokybiškų studijų. Kazimiero Simonavičiaus universitetas sieja savo veiklą su Lietuvos pažanga ir modernizacija šiuolaikinėje Europoje ir globaliame pasaulyje. Manome, kad mūsų Universiteto veikla skirta Lietuvos visuomenės moksliajai lyderystei ir konkurencingumui didinti, kuriant naujas žinias, inovacijas, diegiant darniosios plėtros principus gyvenime, kultūroje, technologijose, socialiniuose santykiuose, politikoje ir daugelyje kitų sričių, atsikratant provincialumo, išsiveržiant iš uždaro pažangos nuosmukio rato.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto simbolis – baltiškasis „gyvybės medžio žiedas“ vaizduoja tą universitetinę harmoniją ir gyvybinę versmę, kurią atspindi devynios viena kitą papildančios Universiteto veiklos nuostatos.

Pirmoji nuostata, kuri išreiškia Universiteto misiją – tai vertybinis mokslo ir studijų įprasminimas, plėtojant visuomenės gyvybingumą, gerovę ir pažangos idėjas globalios konkurencijos sąlygomis, siekiant, kad mokslas ir studijos taptų moksliosios kultūros dalimi, demokratinės raidos, europinių vertybių ir lietuviškosios pilietinės tapatybės laidu.

Antroji nuostata – darnioji plėtra – išreiškia Universiteto požiūrį į šiuolaikinio pasaulio raidą ir atspindi bendriausią jo sąrangą ir organizavimo principus, suprantant šiuolaikinį pasaulį kaip visus reiškinius siejančią visumą greitėjančių pokyčių aplinkoje. Ši nuostata formuoja holistinį požiūrį į pasaulį, mokslinius tyrimus ir studijų organizavimo formas. Darniojo vystymosi priemonės leidžia išlaikyti gamtos, visuomenės ir technologijų pusiausvyrą, plėtoti tausojančią kultūrą, ekonomiką ir gyvenimo būdą, atsižvelgti į ateities kartų poreikius ir kurti kokybiškas gyvenimo aplinkas ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu.

Trečioji nuostata – Universiteto mokslumas, kuris reiškia nuolatinį žinių aplinkų tobulinimą ir plėtotę už Universiteto ribų, kuriant vis brandesnes mokymosi per gyvenimą formas, moksliąsias ir inovacines darbo vietas, moksliąsias organizacijas ir bendruomenes, žinių regionus, gyvenimo laboratorijas. Mokslumas – tai žinių visuomenės gyvenimo ir veiklos būdas, kai didžioji pridėtinės vertės dalis yra sukuriama mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros pagrindu.

Ketvirtoji nuostata – vadinamojo „žinių trikampio“ įgyvendinimas, kai į visumą sujungiami moksliniai tyrimai, studijų procesas ir praktinis inovacijų kūrimas bei taikymas kartu su socialiniais partneriais, verslu, valdžia bei pilietinės visuomenės organizacijomis.

Penktoji nuostata – Universiteto tarpdalykiškumas mokslinių tyrimų ir studijų srityse, vykdant į pasaulinės rinkos tendencijas orientuotas studijų programas ir mokslinį darbą. Realus tarpdalykiškumo įgyvendinimas tiesiogiai parodo studijų kokybę ir žinių praktinį pritaikomumą profesinėje veikloje, taip pat naujausius studijų metodus – studijas iš „kompiuterinio debesies“.

Šeštoji nuostata – Universiteto tarptautiškumas, suprantant ir išryškinant universalią mokslo prigimtį, jo procesų ir rezultatų nepriklausomumą nuo politinės ar ideologinės konjunktūros. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad Universitetas orientuojasi į pasaulinio lygio mokslinį pažinimą ir mokslinius rezultatus, o studijų organizavimas ir turinys grindžiamas pasaulinio lygio žiniomis ir globaliosios rinkos poreikiais. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Universitetas nuo pat savo įkūrimo pradžios suvokia save kaip pasaulinio aukštojo mokslo tinklo narį ir dalyvį, daugiakultūriškai angažuotą, kalbiškai neapibrėžtą, neribojantį savęs sienomis ir išankstiniais nusistatymais.

Septintoji nuostata – Universiteto verslumas, suprantamas kaip fundamentinės akademinės veiklos tiesioginė sąsaja su versliuoju mąstymu, praktiniu mokslo rezultatų įgyvendinimu ir maksimalaus mokslo ir studijų veiksmingumo siekimu. Tai reiškia, kad Universitetas siekia sukurti realius verslo padalinius, integruojančius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei studijų procesą į tiesioginę veiklą ir efektyvius profesinius pasiekimus. Verslumo nuostata sukuria prielaidą formuoti „Karjeros kelio“ sistemą, kai studentams studijų metais sukuriama darbo vieta arba prielaidos pradėti naują inovacinę veiklą patiems, kartu su rėmėjais, investuotojais ir mentoriais, kaip pumpurinės įmonės inkubatoriuose ar mokslo, technologijų ir kūrybinių industrijų parkuose.

Aštuntoji nuostata – inovacinio, kūrybinio, ekologiškai orientuoto Universiteto plėtotė, kuri grindžiama žinių ekonomikos, kūrybos ekonomikos ir „žaliųjų“ technologijų ekonomikos principais – tai yra šiuolaikinio pasaulio plėtros tendencijos, kur technologinės, socialinės ir kūrybinės inovacijos, taip pat mokslo, meno ir technologijų integracija lemia sėkmę ir klestėjimą.

Baigiamoji arba devintoji nuostata – akademinė bendruomenė tradicine prasme yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto pamatas. Universiteto bendruomenė yra socialinio kapitalo kūrėja, saugotoja ir tobulintoja, ji grindžiama akademine lyderyste ir akademiniu autoritetu, o ne formaliąja vadyba. Tik tokiu būdu Universiteto autonomija įgyja realų turinį, o akademinės laisvės – realią ir įveiklinančią prasmę, telkiančią visą bendruomenę tolerancijos, pliuralizmo, pagarbos, skaidrumo ir kolegiškumo principais, skatinančią šią bendruomenę maksimaliai kūrybinei raiškai ir aukščiausio lygio pasiekimams.

Kai Kazimieras Simonavičius XVII a. pirmoje pusėje rašė savo nemirtingą mokslo veikalą „Didysis artilerijos menas“, jis vargu ar tikėjosi, kad jo inovaciniai principai ir erdvės suvokimas sudygs globalioje visuomenėje kaip Ars Magnae Scientiae – Didysis Mokslo Menas, kurį jo vardo Universitetas neša Tėvynei, Europai ir Pasauliui.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis